20 metų Lietuvos interjero dizaine: lietuviai mėgsta pasigauti tą pačią bangą ir plaukti pagal ją

„Auksinė paletė“ – interjero dizainerių „Oskaras“, suburiantis talentingiausius Lietuvos architektus ir dizainerius. Per 20 metų konkursas tapo kokybės ir profesionalumo simboliu: jame dalyvavo per tūkstantį kūrėjų, pateikta daugiau nei 2 tūkst. darbų. Jubiliejinė sukaktis – tai proga apžvelgti interjero dizaino raidą, pasidalinti sėkmės istorijomis ir įvertinti, kaip keitėsi estetikos, funkcionalumo bei inovacijų samprata.

Reklama

20 metų interjero dizaino meistriškumo

„Auksinė paletė“ – tai ne tik apdovanojimai už geriausius interjero projektus, bet ir platforma, skatinanti kūrybiškumą, profesionalumą bei inovacijas. Konkursas suteikia architektams ir dizaineriams galimybę pristatyti savo darbus plačiajai visuomenei, pelnyti ekspertų įvertinimą ir įkvėpti naujas interjero kūrėjų kartas. Be to, tai puiki proga suburti bendruomenę, kurioje dalijamasi patirtimi, diskutuojama apie besikeičiančias tendencijas ir ieškoma naujų dizaino sprendimų. Ilgametė konkurso istorija rodo, kad dalyvavimas jame ne tik atveria naujas profesines galimybes, bet ir padeda formuoti aukštesnius interjero dizaino standartus Lietuvoje.

„Tai didis renginys, kasmet vienijantis vis daugiau talentingų interjero dizainerių. Per du dešimtmečius jis tapo neatsiejama interjero bendruomenės dalimi, o jo prestižas nuolat auga. Dalyvavimas „Auksinėje paletėje“ – tai svarbus įvertinimas kiekvienam kūrėjui“, – teigia Vytautas Gurevičius, CENTRAS/Interjeras.lt vadovas.

2010-ieji: „ant bangos“ – moderni klasika

„Auksinė paletė“ kasmet išrenka geriausius ir įdomiausius Lietuvos ir užsienio architektų bei dizainerių privačių, visuomeninių ir biurų interjerų projektus, skatina originalius, funkcionalius bei tvarius interjero dizaino sprendimus. Studijoje www.toota.lt dirbanti įkūrėja, architektė, interjero dizainerė Justė Žibūdienė šiame konkurse dalyvauja nuo 2008-ųjų, o pirmuoju savo laimėjimu džiaugėsi 2010-aisiais.

„Tai buvo privatus interjeras, laimėjęs kategorijoje „Geriausias virtuvės projektas“. Tais laikais tokioje stilistikoje tikrai ne daug kas projektavo, „ant bangos“ buvo moderni klasika. Tačiau jau būta pirmųjų požymių, kad kūrėjai atsigręš į Šiaurę, į Skandinavijos šalis“, – pamena J. Žibūdienė.

Laimėjusi konkurse, dizainerė ne kartą kituose projektuose išvydo tuos pačius spalvų derinius bei interjero elementus – anot J. Žibūdienės, tai yra normalu, nes jeigu darai kažką naujo, tikrai sulauki ir dėmesio.

„Šis konkursas padėjo suprasti, jog tai, ką darau, yra vertinama. Tai suteikė profesinio pasitikėjimo ir, žinoma, įkvėpė kurti toliau. Atsirado supratimas, jog esu teisingame kelyje, laimėjimas atvedė panašiai mąstančius klientus. Galėjau projektuoti taip, kaip pati tikėjau esant teisinga, o tai vedė į kitus, naujus projektus ir laimėjimus“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.

Pirmasis laimėjimas suformavo kūrybinį braižą

„YCL studio“ partneris, architektas Aidas Barzda pirmuoju savo laimėjimu džiaugėsi 2013-aisiais, kai konkursui pristatė išskirtinį privataus gyvenamojo buto interjerą.

„Tai buvo kažkas neįtikėtino, nes tuo metu darėme tai, kas nebrangu, bet itin konceptualu. Ir buvome pastebėti. Šis darbas suformavo mūsų studijos braižą, estetinį pjūvį, padalijantį erdves pagal funkcijas, ir tai ilgą laiką dominavo mūsų kūryboje. Tada sekė ir kiti laimėjimai, kurie visada buvo malonus spyris, primenantis, kad judame teisinga linkme“, – prisimena architektas.

Pasak A. Barzdos, šis laimėjimas buvo pirmasis, todėl jaunai, nežinomai architektų studijai jis buvo itin svarbus: „Tai buvo idealus orientyras, kad viskas yra gerai, judame pirmyn. Laimėjimas padėjo mums sustiprėti. Nors buvo ir kitų laimėjimų, tačiau norisi išskirti šį pirmąjį, kuris buvo tikrai stiprus postūmis į priekį.“

Pirmieji įvertinimai – patys reikšmingiausi

Anot J. Žibūdienės, šis konkursas yra be galo svarbus tiek kūrėjams, tiek jų klientams – kūrėjams tai yra paskatinimas ir pripažinimas, o klientams – orientyras, padedantis atsirinkti.

Jai pritaria ir A. Barzda: „Pas mus neateina žmogus, norintis įprasto, standartinio sprendimo – mūsų klientas ieško kažko šviežio, nematyto, todėl šis, profesionalios žiuri įvertintas laimėjimas buvo labai malonus, nes atspindėjo ir užsakovų norą rinktis mus.“

Pasak J. Žibūdienės, apdovanojimas yra lyg patvirtinimas, su kuriuo sunku ginčytis, o pirmieji apdovanojimai – patys svarbiausi ir reikšmingiausi kūrėjams. „Tokius konkursus vertinu kaip galimybę užbaigti pradėtus darbus, juos užfiksuoti ir pasitikrinti bendrame profesiniame kontekste. Tai sveika kiekvienam“, – sako interjero dizainerė.

Tarptautiniu mastu atrodome profesionaliai

J. Žibūdienės manymu, jau dvidešimt metų rengiamas konkursas prisideda prie Lietuvos dizaino populiarinimo tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.

Šalies viduje šis konkursas kelia profesionalumo lygį, tam tikra prasme jis yra lakmusas, indikatorius ne šios srities žmonėms. Taip pat – ir orientyras šį darbą dirbantiems, pradedantiesiems ir visiems profesijos atstovams.

„Tarptautiniu mastu atrodome tikrai profesionaliai – vien tai, kad vienoje vietoje, vienoje interneto svetainėje, turime didžiulę bazę specialistų, yra labai profesionalu ir patogu. Manau, šiuo klausimu praaugome ne vieną šalį“, – teigia J. Žibūdienė.

Auganti darbų kokybė

Anot A. Barzdos, nuo pirmojo laimėjimo interjero dizaino tendencijos keitėsi sparčiai ir stipriai, augo konkursui pateikiamų darbų kokybė, kūrėjai pradėjo investuoti į prezentaciją, planus, fotografiją, medžiagos pateikimą.

„Tai tapo mūsų tapybos darbais, mūsų paveikslais, – sako architektas. – Nebeliko „geltonų“ kadrų, blykstės, kreivų linijų, kiekvienas darbas atrodo profesionaliai pateiktas ir vieningo standarto, todėl lengviau pamatyti vertę kūryboje.“

Individualumo stoka lietuviškame dizaine

J. Žibūdienė pastebi, kad interjero dizaino tendencijos Lietuvoje yra labai gajos, o lietuviai mėgsta pagauti vieną bangą ir visiems kartu ja skrosti užuot išnaudojus potencialą kurti individualiai.

„Taip buvo prieš 20 metų, tą matau ir dabar. Kai laimėjau pirmąjį apdovanojimą, viešpatavo „moderni klasika“, kurią per penkerius metus praktiškai pakeitė skandinaviškasis stilius, tuo metu buvęs naujove. Šiek tiek apmaudu, kad visi eina ta pačia kryptimi, nes galėtume labiau išnaudoti savo potencialą, kurti individualiau ir mažiau dairytis vieni į kitus“, – teigia J. Žibūdienė.

Pradedantiesiems savo profesijos atstovams ji pataria dalyvauti konkurse, mokytis ir stengtis – net jei pradžia nėra lengva, didelis atkaklumas ir darbas yra vartai į karjeros sėkmę.

„Svarbiausia būti savimi, eksperimentuoti, atrasti savo kelią. Nėra tokio palinkėjimo, kuris užkoduotų sėkmę, viskas – kiekvieno kūrėjo rankose“, – sako A. Barzda.