Būsto kainos Lietuvoje: tautiečiai nusiteikę optimistiškai

Nors šiuo metu jau įprasta sakyti, kad ateityje būsto kainos tik augs, ne visi šalies gyventojai vis dar taip mano. Kodėl taip yra, ką apie tai mano mūsų kaimynai ir kaip yra iš tikrųjų, komentuoja Edvinas Jurevičius, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje.

Reklama

Nors daugelis mano, kad būsto kainos didės, Baltijos šalių gyventojai būsto kainas vertina skirtingai, rodo naujausia „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa.

Kad būsto kainos ateityje didės, lietuviai linkę tikėti mažiausiai (39 proc. respondentų). Tuo tarpu Latvijoje šiuo atžvilgiu skeptiškai nusiteikę 43 proc. apklaustųjų, o Estijoje daugiau nei pusė – 54 proc.

„Įdomu tai, kad šiuo aspektu Baltijos šalių gyventojų nuomonė sutampa su ekspertų nuomone – būsto kainos ateityje tik didės. Tai lemia ne tik infliacijos ir augančių statybos reikalavimų ir sąnaudų poveikis, bet ir didėjanti kokybiško būsto paklausa“, – aiškina E. Jurevičius.

Vis dėlto, 12 proc. lietuvių mano, kad būsto kainos ateityje taps mažesnės. Taip galvoja ir 13 proc. Latvijos bei 11 proc. Estijos gyventojų.

Būsto kainos Lietuvoje – vienos aukščiausių

Būsto kainos Lietuvoje, ypač antrinėje rinkoje, yra vienos didžiausių Baltijos šalyse.

„Pirmiausia, nepamirškime, kad butų kaina naujuose projektuose tiek Lietuvoje, tiek Estijoje – apie 3500–4000 eurų už kvadratinį metrą, tuo tarpu Latvijoje 2500–2700 eurų. Be to, antrinės rinkos nekilnojamojo turto kainų intervalas Baltijos šalyse taip pat panašus – Latvijoje antrinės rinkos nekilnojamojo turto kaina yra apie 1000 eurų, o Estijoje ir Lietuvoje – 2400–2700 eurų už kvadratinį metrą“, – sako ekspertas.

Pasak E. Jurevičiaus, tai gali būti susiję tiek su dideliu susidomėjimu kokybišku būstu didžiausiuose Lietuvos miestuose, tiek su išaugusiomis palūkanų normomis, kuomet neišgalintys įsigyti NT pirminėje rinkoje, daugiau domisi NT pasiūla antrinėje rinkoje

Be to, priduria jis, kadangi būsto kainos Lietuvoje, ypač antrinėje rinkoje, yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse, dalis gyventojų gali manyti, kad kainos jau pasiekė ribą ir kurį laiką nebeaugs.

„Tokią prielaidą galima daryti žvelgiant į pastarųjų penkerių metų nekilnojamojo turto kainų augimą, taip pat į tai, kiek rinkoje yra siūloma būsto, tačiau atsižvelgiant į augantį gyventojų kiekį šalyje, besikeičiančius naujos statybos reikalavimus ir reguliaciją, kainos ir toliau keliais procentiniais punktais auga“, – pasakoja E. Jurevičius.

Galiausiai, pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinkoje buvo daug pokyčių, dėl ko dalis Lietuvos gyventojų galėjo tapti atsargesni prognozuodami kainų kilimą, sako ekspertas. Lietuvoje plačiai skelbiamos ekonominės prognozės apie infliaciją ir būsto kainų stabilizaciją taip pat gali skatinti gyventojus manyti, kad kainų augimo tempai lėtės arba net išliks nepakitę.