Paskelbta
2 metai prieš-
Būsto pirkėjai Lietuvoje vis didesnį dėmesį skiria tvarumo aspektams. Beveik dviem trečdaliams (63 proc.) šalies didmiesčių gyventojų yra svarbu, kad namai būtų statomi kuo mažiau kenkiant aplinkai. Tą atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausa. Jos duomenys rodo, kad renkantis būstą labiausiai gyventojų vertinamas tvarumo aspektas yra atliekų rūšiavimo galimybės, kurias išskyrė 67 proc. respondentų.
Tarp kitų gyventojams svarbių būsto tvarumo faktorių – energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas (51 proc.), įrengti kokybiški dviračių takai (46 proc.) ir natūralus pastato medžiagiškumas (41 proc.). Gyventojai taip pat išskyrė elektromobilių įkrovimo stoteles (27 proc.) ir name įrengtas erdvias dviračių saugyklas (23 proc.). Elektroninių prietaisų atliekos – kaip jas tvarkyti atsakingai?
„Gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas auga, o tai atsispindi ir būsto pirkėjų prioritetuose. Tarp būsto pasirinkimo veiksnių atsiranda tokie faktoriai, kaip patogaus atliekų rūšiavimo galimybė, žaliosios energijos naudojimas ar pastato statyboms pasirenkamos tvaresnės medžiagos. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų nuomonė apie būstą vis labiau primena skandinavų, kuriems tvarumas yra ypač svarbi tema. Ne veltui daugelis tvarumo tendencijų ir inovacijų statybų srityje atkeliauja būtent iš Šiaurės valstybių“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
K. Vanago teigimu, Skandinavijoje paplitusias gerąsias tvarios miestų plėtros praktikas „YIT Lietuva“ siekia pritaikyti vystydama savo projektus Lietuvoje. Draugiškumui aplinkai didelis dėmesys skiriamas tiek projektavimo, tiek statybų procese. Naujas rūšiavimo centras Lietuvoje
„Visuose savo projektuose taikome pastato tvarumą didinančius sprendimus. Visų pirma, skaičiuojame projektų CO2emisiją ir siekiame ją sumažinti pasitelkdami pažangius statybų metodus, rinkdamiesi poveikį aplinkai sumažinti leidžiančias medžiagas. Svarbu pastato poveikį aplinkai mažinti visame jo gyvavimo cikle, todėl diegiame modernius inžinerinius sprendimus, kurie įgalina efektyvesnę ir tvaresnę pastato eksploataciją, o tuo pačiu mažesnes jos išlaidas gyventojams. Daugelį savo projektų įgyvendiname pagal tarptautinio „Breeam“ tvarumo sertifikato standartus ir taikydami skaitmeninės statybos sprendimus, kurie leidžia pasiekti geresnių tvarumo rodiklių“, – sako K. Vanagas.
Galiausiai, anot „YIT Lietuva“ vadovo, būsto projektuose pasirūpinama ir patiems gyventojams labiau pastebimais sprendimais, tokiais kaip saulės jėgainės žaliajai energijai bendrosioms namo reikmėms generuoti ar atliekų rūšiavimo konteineriai. Visuose naujuose bendrovės vystomuose gyvenamųjų namų kvartaluose planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles arba sudaryti sąlygas gyventojams įsirengti nuosavas įkrovimo prieigas įprastų automobilių stovėjimo vietose. Spike startuolis
K. Vanagas pažymi, kad vystant atskirus projektus siekiama, kad jie derėtų su tvarios miesto plėtros tikslais ir principais. Šiuo požiūriu yra svarbus harmoningas pastatų integravimas į supančią aplinką ir dėmesys žaliosioms erdvėms. Pastarąjį aspektą apklausos dalyviai išskyrė kaip patį svarbiausią tvaraus miesto atributą. Jį pažymėjo 71 proc. šalies didmiesčių gyventojų. Kiti dažniausiai gyventojų minimi tvaraus miesto aspektai yra rūšiavimo ir šiukšlių utilizavimo galimybės (58 proc.) bei patogus keliavimas viešuoju transportu (56 proc.).
Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų liepą. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25-65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.
„YIT Lietuva“ baigė statyti 8,8 mln. eurų vertės „Onninen“ logistikos centrą Kauno LEZ
„Piliamiestis“ švenčia 10-metį: nuo pramoninės zonos iki vieno geidžiamiausių kvartalų Kaune – pristatomas naujas plėtros etapas
Įspūdingas žinomo TV projekto vakarėlis – be laidos vedėjos: kodėl šventėje nepasirodė V. Poderytė?
„YIT Lietuva“ pristato naują gyvenamąjį projektą „Sutartinės“ – išskirtinis būstas centrinėje sostinės dalyje
„YIT Lietuva“ pradeda naujo logistikos pastato Kaune statybas, projekto vertė – 16 mln. eurų
„YIT Lietuva“ rekonstruos konteinerių sandėliavimo aikštelę Klaipėdos uoste: darbų vertė virš 3,5 mln. eurų
„RSJ Investments“ tęsia investicijas Vilniuje – partnerystė su „YIT Lietuva“ plėtojant šeštąjį „Naujojo Skanseno“ etapą
Tvariam būstui – paskolos geresnėmis sąlygomis: kodėl bankams apsimoka skatinti jo įsigijimą?
NT rinka atgyja: „YIT Lietuva“ per praėjusį pusmetį pasiekė beveik visų 2024-ųjų pardavimų lygį

„Breaking Bad“ – serialas apie mokytoją Walterį White’ą, kuris tapo narkotikų magnatu. Iš pradžių tai atrodo kaip istorija apie nusikaltimus,...
Vienai didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei AB Akola group priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse...
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Dirbtinis intelektas (DI) šiandien keičia mūsų kasdienybę ir darbo aplinką. Jis analizuoja duomenis, taupo laiką ir padeda spręsti užduotis. Tačiau...
Vilniaus kriminalistai išardė didelės apimties SIM „spiečių”, naudotą automatizuotai apgaulingai veiklai internete. Policijos duomenimis, operacijos metu sulaikyti du asmenys, rasta...
Europos kelių transporto sektorius susiduria su struktūrine krize – šiandien Europoje trūksta daugiau nei 426 tūkst. vilkikų vairuotojų. Iki 2028...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...