Paskelbta
3 savaitės prieš-
Artėjant naujiesiems metams, būsto klausimas daugeliui Lietuvos gyventojų tampa vienu svarbiausių asmeninių tikslų. Naujausio „NTligence“ užsakymu atlikto bendrovės „Norstat“ tyrimo duomenys atskleidė, kad 26 proc. Lietuvos gyventojų per artimiausius dvejus metus planuoja įsigyti būstą arba dar svarsto tokią galimybę – tai reiškia, kad apie būsto pirkimą svarsto maždaug kas ketvirtas lietuvis.
Aktyviai būsto pirkimą planuojančiųjų dalis sudaro 13 proc., iš jų dalis ruošiasi įsigyti pirmąjį būstą, kiti – keisti jau turimą ar investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pasak NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorės Elinos Mesengiser-Garber, metų pradžia itin palankus laikas būsto pirkimui.
„Metų pradžia daugeliui žmonių veikia kaip simbolinis atskaitos taškas – tai laikas, kai norisi ne tik susiplanuoti kasdienius darbus, bet ir imtis didesnių, gyvenimo kryptį keičiančių sprendimų. Būsto įsigijimas šiuo laikotarpiu dažnai suvokiamas kaip vienas svarbiausių „restarto“ žingsnių – jis suteikia stabilumo jausmą, aiškumą ateičiai ir padeda sąmoningai įtvirtinti naują gyvenimo etapą“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Jaunesni gyventojai nuosavo būsto įsigijimą laiko prioritetu
Tyrimas taip pat atskleidžia ir ryškius amžiaus grupių skirtumus. Didžiausias aktyvumas fiksuojamas tarp 18–29 metų gyventojų – net 46 proc. šios amžiaus grupės tyrimo dalyvių teigia, kad planuoja įsigyti būstą arba dar svarsto apie šį sprendimą, o iš jų 19 proc. nurodo per artimiausius dvejus metus ketinantys įsigyti pirmąjį nuosavą būstą. Tyrimas parodė netikėtą dinamiką
Panašios tendencijos pastebimos ir 30–39 metų grupėje, kur 37 proc. apklaustųjų planuoja įsigyti ar svarsto apie būsto pirkimą.
„Tyrimas atskleidžia, kad būsto pirkimą dažniausiai lemia ne vien ekonominiai, bet ir emociniai motyvai. Dažniausiai minimas argumentas – stabilumo ir saugumo poreikis, taip pat noras gyventi didesniame, patogesniame ar naujesniame būste. 26 proc. gyventojų nuosavą būstą vertina ir kaip ilgalaikę investiciją, ypač vyresnėse amžiaus grupėse. Jaunesni respondentai dažniau mini šeimos kūrimą, norą gyventi nuosavame, o ne nuomojamame būste, bei infliacijos baimę, skatinančią ieškoti stabilesnių vertės išsaugojimo sprendimų“, – pastebi E. Mesengiser-Garber.
Renkantis svarbiausia aiškumas ir ilgalaikė vertė
Šios nuostatos atsispindi ir nekilnojamojo turto rinkoje, kur vis dažniau akcentuojama ne tik kvadratinių metrų kaina, bet ir gyvenimo kokybė bei bendruomeniškumas. Romantika baigėsi?
„Gyventojai ieško aiškumo – nori žinoti, kada naujai statomas projektas bus baigtas, kokia statybų eiga, kokie partneriai įgyvendina projektą ir ar sprendimai iš tiesų orientuoti į kasdienį patogumą ir ilgalaikę vertę. Tai ypač aktualu tiems, kurie perka pirmąjį būstą arba svarsto apie pirkimą kaip investiciją, kur svarbūs ne tik emociniai, bet ir racionalūs kriterijai: vieta, rajono perspektyva ir projekto kokybė. Vis reikšmingesnė tampa ir galimybė sprendimą įsigyti būstą priimti ankstyvoje statybų stadijoje, kai fiksuota kaina leidžia planuoti finansus ir ateityje sukurti didesnę ilgalaikę vertę“, – sako E. Mesengiser-Garber.
„Ne mažiau aktualūs kriterijai renkantis – objekto energinis efektyvumas, infrastruktūra, bendrosios erdvės ir projekto pritaikymas kasdieniams poreikiams. Prieš priimant sprendimą įsigyti naują būstą taip pat svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir lokaciją, susisiekimą bei rajono vystymosi perspektyvas“, – akcentuoja „NTligence“ direktorė. Kas ketvirtas lietuvis vis dar neturi finansinio plano 2025-iesiems
Šiuos pirkėjų lūkesčius atliepia ir Vilniaus Viršuliškių mikrorajone vystomas gyvenamųjų namų projektas „Romeo ir Džiuljeta“. Jis orientuotas į pirkėjus, ieškančius lokacijos arti miesto centro ir vertinančius kasdienį susisiekimą bei išvystytą infrastruktūrą. Projekte platus 1,5–2 kambarių ir didesnių butų pasirinkimas, o statybų pabaiga planuojama 2026 m. IV ketvirtį – tai leidžia pirkėjams sprendimą priimti iš anksto, įvertinant tiek gyvenimo, tiek investicinę logiką. „Avia Solutions Group“ pilotų ruošimo centrą Paryžiuje papildė ketvirtas skrydžio simuliatorius


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...