Paskelbta
1 metai prieš-
Lietuvos gyventojai dažniausiai žvalgosi būsto pajūryje, kai siekia įsigyti antrą ar trečią nekilnojamojo turto objektą. Neretai norintys įsigyti atostogų namus, renkasi tarp Lietuvos pajūrio ir šiltų užsienio šalių – Ispanijos, Italijos, Maltos, ar kitų Pietų Europos šalių. Ekspertai sutaria, jog geros kokybės atostogų būstas pajūryje yra gera investicija, tačiau pastebi, kad prieš jį įsigyjant vertėtų įvertinti rinkoje vyraujančias tendencijas.
Lietuvoje rinka auga, kainos stabiliai kyla
Jei anksčiau pajūrio rinkos tendencijas ekspertai vertindavo atsižvelgiant į bendrą Baltijos jūros pakrantę, šiuo metu galima išskirti tris pajūrio vietoves, kuriose nekilnojamojo turto rinka yra aktyviausia – Klaipėdos miestą, Palangą ir Neringą. Investavimas į nekilnojamąjį turtą (NT projektus)
Bendrai Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto rinkos situaciją „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas vertina teigiamai.
„Pirminėje rinkoje pasiūla nemaža – didžiausią proveržį stebime būtent šiais metais, o antrinės rinkos pardavimų kainos stabiliai, nuosekliai kyla. Nors nekilnojamojo turto pardavimai Palangoje išgyvena savotišką stagnaciją, pardavimų skaičių kompensuoja Neringa, kuri gali pasiūlyti brangų, bet labai paklausų turtą“, – sako jis.
Nors investicija į nekilnojamąjį turtą prie jūros iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti itin patraukli, „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis pabrėžia, jog NT įsigijimą visuomet lydi ir tam tikri rizikos faktoriai.
„Šiuo metu, kai bazinės palūkanos euro zonoje lieka aukštos, būtina atsakingai įsivertinti ar žmogus bus finansiškai pajėgus aptarnauti skolą. Iš vienos pusės, Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį jau sumažino bazines palūkanas, ir rinka šiemet mato dar 2 mažinimus: rugsėjį (57 proc. tikimybė) ir gruodį (78 proc. tikimybė), tačiau artimiausiu metu palūkanos liks ganėtinai aukštos. Negana to, negalima atmesti rizikos, kad vasarą sulauksime neigiamų naujienų iš euro zonos infliacijos rodiklių, ypač paslaugų segmente, o tai sumažintų ECB norą mažinti palūkanas“, – dalijasi jis. 70 % audros žalos – pajūryje
Tai svarbu Lietuvos gyventojams, kadangi Lietuvoje po ECB palūkanų didinimo ciklo pradžios 97 proc. naujų NT paskolų buvo išduotos už kintamas palūkanas. Todėl prieš planuojant būsto pajūryje įsigijimą, pirmiausia būtina atsakingai įsivertinti savo galimybes mokėti ilgalaikę paskolą.
Neringoje – paklausiausi, tačiau ir brangiausi būstai
Pasak A. Petriko, Klaipėdos, Palangos ir Neringos nekilnojamojo turto rinkos pastaruoju metu juda gan skirtingomis kryptimis. Draudikai įspėja
„Klaipėdoje stebime proveržį pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje ir lyginant su praėjusiais metais, išskirtinę naujo būsto pasiūlą. Verta pastebėti, jog Klaipėdos miesto NT kainos vidurkis ūgtelėjo būtent dėl pirminės rinkos segmento augimo. Palangoje dauguma gyventojų siekia parduoti savo nekilnojamąjį turtą ir pradeda naujas paieškas Ispanijos regionuose, tad paklausa – labai žemame lygyje. O Neringoje – didesnių pokyčių nėra – paklausa nemažėja, perkamas ir parduodamas išskirtinis nekilnojamasis turtas, kurio 1 kv. m. kaina jau siekia ir 7 tūkst. eurų“, – dalijasi A. Petrikas.
NT ekspertas priduria, jog Lietuvos pajūrio kurortuose nekilnojamąjį turtą perka įvairaus profilio pirkėjai, kilę iš skirtingų Lietuvos regionų bei, žinoma, motyvuojami skirtingų veiksnių.
„Klaipėdoje nekilnojamąjį turtą perka klaipėdiečiai ir tie, kurie sugrįžta iš Klaipėdos rajono, kur „paragavo“ nepatogaus susisiekimo, infrastruktūros išvystymo stygiaus. Klientų segmentą taip pat sudaro jaunimas, baigęs mokslus, ir kuriantis šeimas“, – pajūrio didmiesčio NT pirkėjus apibūdina A. Petrikas.
Anot eksperto, Palangoje klientų profilį dažniausiai sudaro kitų didžiųjų Lietuvos miestų, kaip Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų gyventojai, norintys turėti asmeninę poilsio vietą arba nuomoti turtą trumpalaikei nuomai. Neringoje pirkėjų pagrindą sudaro vilniečiai ir kauniečiai. Pasitaiko besidominčių ir užsieniečių, tačiau tai nėra dažna tendencija.
Atranda ir kitus investavimo būdus
Kaip vis dažnėjančią tendenciją A. Petrikas išskiria NT paieškas užsienio kurortuose. NT savininkų susidomėjimo užsienio rinkomis priežastys labai paprastos – neišvengiamai įtaką daro geopolitinė situacija, patrauklesnis klimatas, o staigiai augančios NT kainos Ispanijoje vilioja lietuvius pasinaudoti perspektyvia investicija į pajūrio turtą būtent šioje Pietų Europos valstybėje. Aktualu pajūrio pirkėjams
Svarstant įsigyti būstą investicijai kurorte, D. Burdaitis skatina pirmiausia įvertinti, kur – Lietuvos pajūryje ar užsienyje – grąža gali būti didesnė.
„Perkant būstą investicijai, o ne savo laisvalaikio poreikiams, svarbu įvertinti kur toks būstas gali daugiau uždirbti. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiltasis metų sezonas trumpesnis nei, sakykime, Ispanijoje – ten jį nuomoti bus galima ilgesnį laiką, tačiau galbūt Lietuvos pajūryje nuoma galėtų kainuoti daugiau, mažesnė konkurencija. Kitas svarbus aspektas – turto likvidumas: ar prireikus, būtų galima turtą greitai parduoti už rinką atitinkančią kainą“, – sako jis.
D. Burdaitis priduria, kad nors nekilnojamasis turtas vis dar išlieka populiaria investavimo priemone, Baltijos šalių gyventojai vis labiau atranda ir kitus investavimo būdus: terminuotuosius indėlius, obligacijas ar kitus vertybinius popierius, kurie per metus gali uždirbti panašią grąžą be papildomų pastangų rūpinantis nekilnojamuoju turtu.
„Citadele“ suteikė 4,6 mln. eurų finansavimą tvarių pakavimo sprendimų įmonei „Bagfactory“
Susirašinėjimas su sukčiais įmonei kainavo 60 tūkst. eurų: ekspertas paaiškino, kaip nusikaltėliai pergudrauja verslus
„Citadele“: Baltijos šalyse skolinimosi sumos auga, Lietuvoje – sparčiausiai
Taupymo paradoksas: lietuviai dažniau taupo pramogoms nei sveikatai ar vaikams
Apklausa: penktadaliui Lietuvos gyventojų šildymo sąskaitos gali tapti rimtu išbandymu
Apklausa: kokį atlyginimą gaudami lietuviai jaustųsi saugiausiai?
Mažėjant EURIBOR, ką rinktis: fiksuotas ar kintamas būsto paskolos palūkanas?
Kelias į pirmąjį būstą: ekspertas pataria, kaip sukaupti pradiniam įnašui
Daugiausia tėvų kaupia vaikų išsilavinimui, bet trečdalis nekaupia visai
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...