Paskelbta
2 metai prieš-
Artėjantį savaitgalį pajūryje ir Šiaurės vakarų Lietuvoje numatomi neramūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį iš sausio 3 d. į 4 d. vėjo stiprumas vakarinėje šalies dalyje sieks 25-35 m/s, o vietomis vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 40 m/s. Draudikai ragina gyventojus pasirūpinti savo turto saugumu.
Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas, pastebi, kad remiantis istoriniais žalų fiksavimo duomenimis, sausio mėnuo priskiriamas prie „audros“ mėnesių. Šį mėnesį gamtos stichijų sukeliami nuostoliai, kuriuos patiria gyventojai ir verslo įmonės, viršija vidutinį mėnesio vidurkį. Kuo išskirtinė buvo nuostolingiausia istorijoje audra, atnešusi beveik 10 mln. eurų žalos
„Paprastai audros ir smarkūs vėjo gūsiai niokoja pastatus, jų stogų konstrukcijas ir dangas, laužo medžius ir jų šakas, gadina smulkius turto objektus, pavyzdžiui, šiltnamius, stogines, lauko baldus. Nuo vėjo padarinių nukenčia ir nesaugiai laikomos transporto priemonės, ant kurių užgriūna medžiai ir nulūžę šakos. Nuostolių sukelia ir audras lydintys krituliai, kai per nesandarius stogus prasiskverbia vanduo, taip pat būna apsemiami rūsiai ir žemiau esančios patalpos“, − sako M. Norkus.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų per metus.
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Plūstelėjo žalų kreipiniai dėl audros, nuostoliai gali siekti 350 tūkst. eurų
Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi mobiliąja programėle ir savitarnos svetainėje „SavasLD“.
Trečdalis valdo būstą, tačiau nėra jo apdraudę
Praėjusiais metais „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad kas trečias šalies gyventojas (31 proc.), nuosavybės teise valdantis individualų namą, butą ar kotedžą, nėra pasirūpinęs jo draudimu. Skaičiuojami savaitgalio audros nuostoliai
Kaip atskleidė tyrimo rezultatai, neturintys savo pagrindinio būsto draudimo dažniau nurodė mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys apklaustieji, kaimo vietovių gyventojai.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 10 praėjusių metų mėnesių iš viso buvo registruota beveik 33 tūkst. įvairių būsto draudimo žalų – vidutiniškai 108 įvykiai per vieną dieną. Bendra išmokų suma būsto žaloms kompensuoti 2024 m. sausio-spalio laikotarpiu siekė 27 mln. eurų arba apie 88 tūkst. eurų kasdien. 70 % audros žalos – pajūryje
Pagrindinės rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo audros padarinių:
Nuolat stebėkite orų prognozes ir neignoruokite meteorologų rekomendacijų;
Reguliariai tikrinkite savo nekilnojamojo turto būklę ir taisykite pažeistas vietas;
Nepalikite kieme didelių daiktų ir lengvų įrenginių (lauko baldų, skėčių, batutų, pavėsinių, kepsninių, techninės įrangos);
Automobilius statykite garažuose ar dengtose aikštelėse, atokiau nuo medžių, elektros linijų ir galinčių nukristi statinių. NT tendencijos pajūryje
Tyrimas: kas antram šalies gyventojui šventiniai fejerverkai – keliantys pavojų turtui ir sveikatai
Laukia penki šventiniai laisvadieniai: ką būtina padaryti paliekant namus ilgesniam laikui
Lūžis: už tvarumą vartotojai jau linkę mokėti daugiau
Prieššventinės spūstys tampa kantrybės išbandymu vairuotojams: kaip sumažinti įtampą prie vairo
Simonas Lisauskas pradeda eiti „Lietuvos draudimo“ generalinio direktoriaus pareigas
Ką savanorystė turi bendro su pasitenkinimu darbu
Verslas drąsiau planuoja plėtrą, tačiau rizikų valdymas – dažnai paliekamas pilkoje zonoje
AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. devynių mėnesių finansiniai rezultatai
Neturite jėgų ir sudėtinga susikaupti: priežastis daugelį nustebins






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...