Paskelbta
1 metai prieš-
Naujas „Sweco“ atliktas 22 Europos miestų tyrimas rodo progresyvaus miestų planavimo principų, t. y. regeneruojančio projektavimo, potencialą. Taikant šiuos principus, Vilniuje galima 50-čia proc. padidinti užstatytų teritorijų žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą ir taip pagerinti gyvenimo sąlygas bei padidinti tvarumą ir atsparumą neigiamiems klimato pokyčiams. Vilniaus žaliųjų ir mėlynųjų zonų padidėjimas ne tik atitiktų naująjį ES gamtos atkūrimo įstatymą, susijusį su miestų ekosistemomis, bet ir viršytų tirtų miestų žaliųjų ir mėlynųjų zonų ploto padidėjimo potencialo ribą, kuri yra 42 proc.
Šiuo metu Vilniaus užstatytose teritorijose žaliosios ir mėlynosios zonos – miesto teritorijos su augmenija ir vandens telkiniais – sudaro tik 25 proc. ploto (3561 ha). Tai šiek tiek mažiau nei 27 proc. vidurkis tarp 22 Europos miestų*, įtrauktų į „Sweco“ tyrimą. Tačiau Vilnius turi potencialo padidinti žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą iki 37 proc. (5329 ha) ir taip priartėti prie šių miestų 38 proc. vidurkio. Atsakė, kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą
Tai rodo naujas tyrimas apie vadinamąjį regeneruojantį projektavimą – progresyvų požiūrį į miestų plėtrą, kuriuo aktyviai siekiama atkurti ekosistemas ir pagerinti žmonių gerovę. Tyrimas buvo atliktas naudojant Copernicus duomenų bazę iš ES Žemės stebėjimo programos ir orientuotas į žemės panaudojimo klases užstatytoje administracinėje teritorijoje: keliai, urbanistinė struktūra, pramonės, viešosios ir komercinės zonos, sporto objektai, geležinkeliai, oro uostai ir uostai. Kitos panaudojimo klasės, nebuvo įtrauktos.
Naujausi Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad 81 proc. saugomų buveinių būklė yra prasta ir tik 9 proc. jų būklė gerėja. Pagal naująjį (ES) 2024/1991 ES gamtos atkūrimo įstatymą, įsigaliojusį 2024 birželio 17 d., kuriuo siekiama atkurti nualintas ekosistemas, valstybės narės privalo planuoti ir vykdyti tolesnius veiksmus, pakreipiant šiuos pokyčius priešinga linkme.

Įtraukdami regeneruojantį projektavimą, miestai gali duoti daugiau nei atima. Iš 2021–2027 m. ES biudžeto biologinei įvairovei skiriamų lėšų kasmet bus skiriama apie 20 mlrd. EUR. Sulčių gamybos lyderė „Eckes-Granini Baltic“
Šiuo metu 75 proc. ES piliečių gyvena miestuose. Miestų plėtra dažniausiai pasiglemžia žaliąsias ir mėlynąsias erdves, užleisdama vietą tradicinei pilkajai infrastruktūrai, kuri daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Tuo tarpu žaluma yra labai svarbi gyventojų fizinei ir psichinei savijautai. Augalai taip pat būtini miestuose, kad būtų galima suvaldyti lietų, vėją ir karštį bei sugerti kenksmingas oro daleles.
„Sweco“ tyrime pateikiama vadinamoji 3-30-300 taisyklė, kuria siekiama pagerinti gamtos prieinamumą miestuose: iš kiekvieno namo turėtų matytis bent trys medžiai, medžių laja kiekviename rajone turėtų dengti 30 proc. teritorijos, o kiekvienas namas turėtų būti ne toliau kaip 300 metrų atstumu nuo parko ar žaliosios zonos, užimančios bent vieną hektarą. Ekologiški produktai
„Sumaniai planuodami miestų regeneraciją, galėtume potencialiai padidinti Vilniaus užstatytų teritorijų žaliųjų ir mėlynųjų zonų plotą net 50-čia proc. (1 pav.) Šiandien neatsiliekame nuo Kopenhagos ir Briuselio, tačiau turime daugiau galimybių netolimoje ateityje pasiekti 30 proc. žalumos taisyklę“, – sako Aurelija Breivytė, „Sweco Lietuva“ Tvarumo grupės vadovė (2 pav.).

Ataskaitoje taip pat pateikiami „Sweco“ ekspertų parengti regeneruojančio projektavimo pavyzdžiai. Vienas jų, Vilniuje parengta daugiafunkcio pastato vizija, kurioje įrengta viešai naudojama stogo terasa, į kurią galima patekti tilteliais ir kuri apsodinta medžiais. Ate, „fintech“? Labas, „greentech“!
„Sweco“ ataskaitoje pateikiamos kelios rekomendacijos, kurias Europos miestų ir savivaldybių vadovai turėtų apsvarstyti, jei nori tapti atkuriamaisiais – regeneruojančiais miestais:
*„Sweco“ ištyrė 22 miestus: Amsterdamą, Antverpeną, Bergeną, Berlyną, Briuselį, Brno, Dubliną, Geteborgą, Helsinkį, Kopenhagą, Krokuvą, Londoną, Miuncheną, Oslą, Prahą, Roterdamą, Stokholmą, Štutgartą, Taliną, Tamperę, Varšuvą ir Vilnių.


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...