Tvaraus NT sertifikavimo sistemos: kur link juda rinka?

2025 metai atneš reikšmingų pokyčių tvaraus nekilnojamojo turto (NT) rinkai – atnaujinamos Lietuvoje populiarios tarptautinės pastatų sertifikavimo sistemos BREEAM ir LEED. NT vystytojai turėtų ruoštis skirti daugiau dėmesio dekarbonizacijai ir griežtėjančiam reglamentavimui.

Reklama

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo sertifikuoti 142 pastatai, iš jų – net 123 sertifikuoti pagal BREEAM sertifikavimo sistemą.

„Tiek BREEAM, tiek LEED sistemos vis daugiau dėmesio skiria viso pastato gyvavimo ciklo anglies dioksido emisijoms. Šiais metais pasirodysianti jau septinta BREEAM versija sustiprina reikalavimus tiek įkūnytai, tiek eksploatacinei CO2 emisijai. Panašius reikalavimus dekarbonizacijai turės ir šiais metais atnaujinama LEED sertifikavimo sistema, kurios pasirodys jau penkta versija“, – komentuoja „Vesta Consulting“ tvaraus nekilnojamo turto skyriaus vadovas Eugenijus Šapel.

Tarp pagrindinių naujiems pastatams skirtos „BREEAM New Construction“ sertifikavimo sistemos naujos versijos išskirtinumų E. Šapel įvardija sutelktą dėmesį į patobulintus CO2 mažinimo standartus, naujus privalomus reikalavimus įkūnytos anglies, eksploatacinės energijos ir vandens vartojimo ribinėms vertėms, taip pat paprastesnį ir skaidresnį procesą nulinės emisijos bei platesnių ESG tikslų link. Naujoje LEED versijoje taip pat buvo peržiūrėtos kreditų kategorijos, skiriamas didesnis dėmesys sveikatai ir teisingumui (angl. equity), taip pat kuriant prie klimato kaitos prisitaikančią ir jai atsparią pastatų aplinką.

NT vystytojams – nauji iššūkiai ir galimybės

Atnaujinamos sertifikavimo sistemos neišvengiamai palies NT vystytojus, pastatų valdytojus bei investuotojus. Viena vertus, nauji reikalavimai užtikrins, kad pastatai taptų draugiškesni aplinkai ir jų naudotojams, kita vertus, tai gali reikšti didesnes pradines investicijas. Tvarumo standartai NT rinkoje tampa būtinybe

„Naujosios sertifikavimo sistemų versijos verčia NT vystytojus dar labiau integruoti tvarumo ir sveikatos aspektus ankstyvuose pastatų projektavimo etapuose. Tai reiškia didesnį energiją taupančių technologijų, tvarių statybinių medžiagų ir aplinkai draugiškų sprendimų poreikį. Taip pat norint sertifikuoti pastatus pagal atnaujintus standartus gali tekti investuoti ir į trūkstamas kompetencijas – apmokyti esamus darbuotojus ar samdyti šioje srityje dirbančius tvarumo konsultantus“, – sako E. Šapel.

Pasak jo, nors tvaresni pastatai reikalauja didesnių investicijų, tai ilgalaikėje perspektyvoje padidina pastatų likvidumą.

„Sertifikuoti pastatai tampa patrauklesni nuomininkams ir investuotojams, nes atitinka aukštesnius energinio efektyvumo, sveikatos ir aplinkosaugos standartus. Tai ne tik padeda sumažinti eksploatacines sąnaudas, bet ir prisideda prie geresnės darbuotojų savijautos bei produktyvumo. Be to, sertifikavimo standartai vis labiau derinami su Europos Sąjungos (ES) reguliavimu, įskaitant Taksonomiją ir tokiomis sistemomis, kaip GRESB, CRREM, tad pastato sertifikavimas tampa neišvengiama NT verslo veiklos dalimi“, – pabrėžia „Vesta Consulting“ atstovas.

Prognozuojama, kad reikalavimai griežtės

Vidutiniškai kas penkerius metus atnaujinamos pastatų sertifikavimo sistemos atliepia rinkos tendencijas. Pasak E. Šapel, technologijų pažanga, reguliaciniai pokyčiai bei rinkos atsiliepimai skatina standartų atnaujinimą, siekiant užtikrinti jų aktualumą.

„Pavyzdžiui, ES taksonomija ir klimato neutralumo tikslai iki 2050 m. jau dabar daro įtaką sertifikavimo sistemoms. Kadangi ES stiprina reikalavimus, sertifikavimo organizacijos įtraukia naujas metodikas, tokias kaip išsamus anglies pėdsako skaičiavimas, energijos vartojimo ribos ir atsparumo klimatui strategijos“, – sako jis.

Eksperto teigimu, šiuolaikinės NT sertifikavimo sistemos vis labiau pereina nuo vien aplinkosaugos prie holistinio požiūrio. Įtraukiami tokie aspektai, kaip žmonių sveikata, atsparumas klimato kaitai, viso gyvavimo ciklo poveikis aplinkai, socialinė lygybė bei suderinamumas su pasauliniais ir vietiniais standartais.

„Vis daugiau dėmesio skiriama žmonių sveikatai, gerovei ir pastatų atsparumui klimato kaitos iššūkiams. Tokie aspektai kaip oro kokybė, fizinis aktyvumas ar pastato gebėjimas prisitaikyti prie ekstremalių oro sąlygų tampa svarbiais vertinimo kriterijais, siekiant sukurti saugią, patogią ir ilgalaikę gyvenamąją ar darbo aplinką “, – sako E. Šapel.

Ateityje NT objektų resertifikavimas gali tapti sudėtingesnis, nes griežtėjantys standartai reikalaus papildomų modernizacijos darbų, išsamesnės dokumentacijos ir nuolatinės pastato eksploatacinių savybių stebėsenos bei gerinimo, kad būtų siekiama nulinių emisijų. Siekiant atitikti naujus reikalavimus, pastatų valdytojams teks investuoti į energijos efektyvumo didinimą, tvarių sprendimų diegimą ir išmaniąsias sistemas, kurios padės optimizuoti pastato veiklą. Tuo pačiu augantis dėmesys anglies pėdsako mažinimui ir ES taksonomijos reikalavimų integracija skatins dar didesnį perėjimą prie tvarių pastatų sprendimų.

„ES taksonomija tampa vis svarbesnė, todėl sertifikavimo sistemos vis labiau orientuojasi į anglies pėdsako mažinimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimą. Be to, bus skatinami pastatų renovacijos ir modernizacijos projektai, kad šiuo metu eksploatuojami NT objektai taip pat atitiktų naujus standartus“, – sako E. Šapel.