Paskelbta
11 mėnesių prieš-
Kai nekilnojamojo turto vystytojas turi viziją, bet neturi visų reikalingų lėšų, tarp jo ir realybės atsiranda spraga. Ir kaip ją užpildyti? Atsakymas vis dažniau slypi tarpinėje – dar kitaip vadinamojoje “tiltinėje” – paskoloje.
Per pastaruosius kelerius metus nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje vis aktyviau įsitvirtina finansavimo modelis, apie kurį anksčiau Lietuvoje žinota nedaug – bridge financing, arba pereinamasis finansavimas.
Viešojoje erdvėje lietuvių kalba galima aptikti nemažai sinonimų: tiltinis finansavimas, pereinamasis finansavimas, tarpinis finansavimas/paskola ir pan. Teisinėje kalboje įsitvirtinęs pereinamosios pakolos terminas.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip laikinas sprendimas, skirtas užpildyti spragą tarp NT projekto pradžios ir pagrindinio finansavimo etapo. Tačiau šis modelis tapo gerokai daugiau nei tik trumpalaikė pagalba. Jis virto strateginiu įrankiu, padedančiu NT projektams nestovėti vietoje, o judėti pirmyn – greitai, efektyviai ir laiku.
Apie tai, kaip veikia šis finansavimo principas ir kodėl vis daugiau vystytojų bei investuotojų žiūri į jį su pasitikėjimu, kalbamės su sutelktinio finansavimo platformos „Nordstreet“ finansavimo direktoriumi Mindaugu Rusecku.
„Tarpinis finansavimas leidžia greitai gauti lėšų tuomet, kai jų labiausiai reikia – dažniausiai pačioje projekto pradžioje arba iki pagrindinio finansavimo šaltinio. Tai gali būti sklypo vystymui įsigijimas, projektavimo bei statybas leidžiančių dokumentų gavimo stadija, statybų pradžia iki nebaigtų statinių įregistravimo VĮ Registrų centras ar refinansavimas. Tokios lanksčios paskolos leidžia vystytojui veikti greitai, o investuotojui – uždirbti daugiau per trumpesnį laiką“, – sako M. Ruseckas.
Iššūkis, su kuriuo susiduria net stipriausi
Finansinių institucijų biurokratija, ilgas paraiškų vertinimo procesas, griežti reikalavimai ir ribotas lankstumas dažnai tampa stabdžiais net ir patyrusiems vystytojams. O rinka nesnaudžia – atsiradus galimybei, laikas tampa kritiniu veiksniu.
Būtent čia atsiranda vieta alternatyviems finansavimo modeliams. Pereinamoji paskola suteikia galimybę gauti finansavimą per kelias savaites, o ne mėnesius. Tuo pačiu metu investuotojai, dalyvaujantys tokiuose projektuose per platformas kaip „Nordstreet“, gauna konkurencingą grąžą – iki 12–16 proc. metinių palūkanų – su aiškiu laikotarpiu ir mažesne rizika, nes visos tokio tipo paskolos yra užtikrinamos pirminiu nekilnojamojo turto įkeitimu.
Ne teorija, o praktika
Tokio finansavimo nauda neapsiriboja teoriniais modeliais – tai įrodo ir sėkmingi realūs projektai. Vienas iš jų – „Lapino Namai“ gyvenamųjų namų plėtra, kuri finansuojama per „Nordstreet“. Šis vystytojas finansuojasi ne tik dėl greito sprendimo priėmimo, bet ir dėl aiškios komunikacijos, skaidrumo ir investuotojų pasitikėjimo.
„Dažnu atveju pereinamasis finansavimas būna iki statybas leidžiančio dokumento gavimo ir/arba nebaigtos statybos įregistravimo, po ko vystytojai refinansuoja paskolas kredito unijose arba bankuose. Tačiau pastebime, kad vis dažniau pasitaiko, kad Nordstreet finansuoja visą NT projekto vystymą, nes vystytojams pavyksta per sąlygiškai trumpą laiką įgyvendinti sumanytus projektus ir sėkmingai juos realizuoti rinkoje. Smagu, kad vystytojai grįžta su naujais projektais, nes jie mato, kad platforma gali padėti operatyviai gauti finansavimą bei įgyvendinti jų sumanymus. Mes atliekame detalią projektų atranką, vertiname rizikas ir aiškiai iškomunikuojame investuotojams visą informaciją susijusia su platformoje skelbiamais projektais. Tai reiškia daugiau pasitikėjimo, greitesnius sprendimus ir – galiausiai – sėkmingą projektų įgyvendinimą“, – teigia M. Ruseckas.
Tiltas tarp kapitalo ir progreso
NT rinka iš prigimties yra dinamiška – projektai turi aiškius terminus, dažnai susiduria su sezoniškumu, o geros galimybės nepalaukia. Pereinamasis finansavimas NT projektams tampa tuo tiltu, kuris leidžia užtikrintai pereiti per sudėtingą etapą, nelaukiant ilgo bankų verdikto, kuris dažnu atveju tokioje NT projekto stadijoje būna neigiamas.
Sutelktinio finansavimo modelis, kurį siūlo „Nordstreet“, čia veikia kaip greitas ir profesionalus tarpininkas tarp investuotojo ir vystytojo. Platformoje jau sutelkta beveik 60 mln. eurų investicijų, o investuotojams išmokėta daugiau nei 7 mln. eurų pelno. Ir visa tai – veikiant pagal Europos reglamentus, su Lietuvos banko priežiūra, kas suteikia papildomą saugumo garantiją.
Pasitikėjimo žemėlapis plečiasi
Šiandien investuotojai ieško ne tik grąžos, bet ir skaidrumo, aiškumo, prognozuojamumo. Tuo tarpu vystytojai ieško ne tik pinigų, bet ir partnerio, kuris suprastų jų verslo logiką ir gebėtų reaguoti greitai.
„Mūsų tikslas – padėti projektui prasidėti tada, kai atsiranda galimybė, o ne tada, kai baigiasi biurokratinis procesas, o investuotojams – suteikti galimybę dalyvauti patikimuose, realiuose projektuose su patrauklia grąža, aiškiais terminais bei paskolų užtikrinimo priemonėmis“, – sako M. Ruseckas.
Tarpinis finansavimas šiandien jau nėra naujiena. Ji tampa būtinybe, kai kalbama apie spartų ir efektyvų NT vystymą konkurencingoje rinkoje. Ir jei tai tiltas – jis privalo būti stiprus, saugus ir vedantis į augimą.
Kontaktai investuotojams ir NT vystytojams: info@nordstreet.lt | www.nordstreet.com
Nordstreet kviečia prisidėti prie Vilniaus atgimimo: buvusi psichiatrinės ligoninės dalis Naujojoje Vilnioje taps šiuolaikiniais būstais
„Nordstreet“ ekspertas paaiškina: kaip skaityti sutelktinio finansavimo projektų aprašymus ir suprasti svarbiausius terminus
„Nordstreet“ keičia rinkos požiūrį: sutelktinį finansavimą atranda ir stambūs vystytojai
Geriausios investavimo platformos: kur investuoti saugiai ir pelningai
Nordstreet investavimas: Patikimas kelias į sėkmingą finansinį augimą






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Perkant būstą su paskola, bankas reikalauja jį apdrausti nuo tam tikrų rizikų, tačiau platesne turto apsauga pasirūpina dar ne visi....
Turto valdymo bendrovės BRAITIN valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „Baltic Industrial Real Estate Fund I“ sėkmingai realizavo...
Po savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros „Bitės“ ryšio tinkle situacija toliau reikšmingai gerėja. Sudėtingiausiu laikotarpiu dėl elektros tiekimo sutrikimų neveikė 330...
Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi maisto produktus, atkreipia dėmesį ne tik į skonį ar kainą. Svarbu tampa ir tai, iš kur...
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras „Hila“ baigė V. Grybo gatvėje esančių chirurgijos patalpų atnaujinimą, į kurį investavo 1,3 mln. eurų....
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...