Paskelbta
1 metai prieš-
Likus kelioms savaitėms iki svarbiausio šių metų kultūrinio renginio – šimtmečio Dainų šventės – skaičiuojama, kad jubiliejiniame renginyje susirinks 37 tūkst. dalyvių ir beveik 200 tūkst. žiūrovų. Ypatingą šių metų temą „Kad giria žaliuotų“ pasirinkę organizatoriai dalijasi, kokie sprendimai šį masinį renginį pavers išskirtinai draugiškesniu aplinkai.
Šimtmečio Dainų šventės pavadinimas įkvėptas legendinės kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus dainos „Kur giria žaliuoja“ ir kviečia pagalvoti, ką galime padaryti, kad giria Lietuvoje žaliuotų dar ne vieną šimtmetį.
Pasak Dainų šventės organizatoriaus Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos, šiemet renginiuose bus plačiai analizuojama ir atskleidžiama gyvybės tema – kalbama apie augalo, gyvūno, žmogaus, istorijos ir kultūros gyvybes.
Atsisakys 250 tūkst. plastikinių vandens buteliukų
Šventės organizatoriai kviečia į šūkį „Kad giria žaliuotų“ pažvelgti kaip į kvietimą susitelkti ir veikti, siekiant išsaugoti Lietuvos kultūrą ir gamtą. Veiksmų šio tikslo įgyvendinimui imtasi jau šį pavasarį, kai dešimtis tūkstančių Dainų šventės dalyvių vienijanti bendruomenė aktyviai dalyvavo miškasodžiuose, medelius sodino savo bendruomenių susibūrimo vietose.
Kalbėdamas apie aplinkai draugiškesnius organizacinius sprendimus S.Liausa kaip vieną iš reikšmingiausių sprendimų įvardija visišką vienkartinių buteliukų atsisakymą dalyvių maitinime. Visi šventės dalyviai bus kviečiami atsivežti gertuves, o jas nemokamu geriamu vandeniu užsipildyti padės „Vilniaus vandenys“.
„Tai išties didžiulis žingsnis, nes per visą šventinę savaitę repeticijų ir renginių metu dalyviams patiekiama apie 250 tūkst. porcijų maisto. Sunku net įsivaizduoti, kokie tai vienkartinių vandens buteliukų kiekiai“, – dalijasi šventės organizatorius.
Šventės transportui – degalai iš atsinaujinančių žaliavų
Dar vienas aplinkai draugiškesnis sprendimas – šventės organizatorių ir kūrėjų transportą degalais, gaminamais iš atsinaujinančių žaliavų, aprūpins bendrovė „Neste Lietuva“. Jie taip pat bus naudojami elektros generatoriuose pačios šventės metu.
Pasak bendrovės direktorės Julijos Matisonės, nors didelio masto renginiai yra iššūkis aplinkai dėl sugeneruojamų anglies dvideginio emisijų, atliekų kiekių, gausiai vartojamos elektros energijos ir kt., visgi būdų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, yra. Skaičiuojama, kad vien pakeitus transporte naudojamus degalus iš naftos į dyzeliną, gaminamą iš atsinaujinančių žaliavų, „Neste MY Renewable Diesel“, ŠESD emisijų kiekis, išmetamas per visą degalų gyvavimo ciklą, sumažės apytiksliai 14 tonų CO2e.
„Džiaugiamės partneryste su Dainų švente ir galimybe tiesiogiai prisidėti prie idėjos „Kad giria žaliuotų“ įgyvendinimo. Šiuo metu, intensyviai ruošiantis renginiui, dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“ jau yra naudojamas organizatorių transporto priemonėse. Šventės metu šis dyzelinas bus naudojamas ir elektros generatoriams“, – pasakoja J. Matisonė.
Lankytojus kviečia atvykti viešuoju transportu
Pasak S. Liausos gausiausiais renginiais tiek pasirodymų, tiek ir lankytojų prasme, tradiciškai išliks Dainų ir Šokių dienos bei Ansamblių vakaras, bet ne mažiau įspūdžių žiūrovams paliks ir Folkloro diena, Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas ir didžiosios dalyvių eitynės, kuriose bus galima pamatyti beveik visus šventės atlikėjus bei kūrėjus.
Organizatoriai ragina ir šventės lankytojus prisidėti prie draugiškų aplinkai iniciatyvų, renginio metu šiukšles tinkamai rūšiuoti ir išmesti atitinkamai pažymėtose dėžėse, o vykstant į renginį rinktis Vilniaus viešąjį transportą, kurio tvarkaraščiai šimtmečio šventės metu bus pakeisti ir prailginti.
Paminėti jau šimtmetį telkiančias tradicijas Dainų šventė pakvies birželio 29 – liepos 6 dienomis.
Prie Panevėžio, „Via Baltica“ kelyje, atidaroma nauja „Neste“ automatinė degalinė
„Neste Lietuva“ atidaro naujas elektromobilių įkrovimo stoteles
Lietuva ir tvari aviacija: ar mes pasiruošę pokyčiams?
Lietuvos oro uostai naudoja iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą dyzeliną – ką tai reiškia mūsų ateičiai?
Tyrimas: lietuviai vertina tvaresnes transporto priemones, bet daugiau mokėti už tai nėra linkę
Nauja „Investors’ Forum“ ir partnerių „Enefit“ iniciatyva: kviečia minėti Žaliąjį penktadienį
Nuskendusių žvejybinių tinklų traukimas iš Baltijos jūros dugno bus tęsiamas ir ateinančiais metais: tam gyventojų pagalba surinkta solidi finansinė parama
Baltijos jūros gerovė – ne tik pajūrio gyventojų rūpestis: prie prastos situacijos prisideda ir vilniečiai
„Neste“ partnerystės Suomijoje ir Baltijos šalyse prisideda prie augančių tvarumo standartų renginiuose
Įperkamo elektromobilio vertė Lietuvoje per metus padidėjo beveik 14 procentų – kone septintadaliu. Augantys atlyginimai ir mažėjančios palūkanos šiemet lėmė...
Lietuvos paštas pradeda paštomatų tinklo plėtrą Baltijos regione, siekdamas užtikrinti patogų siuntimą klientams visose trijose šalyse. Nuo rugsėjo vidurio iki...
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia...
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...