Renginiai
Įstrigę šablonų spąstuose: ar tikrai visi įmonių renginiai turi būti vienodi?
Įmonių renginiai – viena ryškiausių organizacijos kultūros išraiškų. Jie sukuria erdvę komandiniam ryšiui, įkvepia žmones ir leidžia įmonei parodyti, kas ji yra iš tiesų. Vis dėlto Lietuvoje tik kelios didžiosios įmonės skiria ypatingą dėmesį šventėms, drąsiai rinkdamosi nestandartinius, jų kultūrai ir komandai pritaikytus scenarijus. Tačiau daugeliu atvejų renginių scenarijus tampa pernelyg prognozuojamas: tie patys atlikėjai, tie patys vedėjai, DJ, identiškos pramogos. Iš pirmo žvilgsnio toks pasirinkimas atrodo saugus – juk žinoma, kas veikia. Bet ar tikrai tai įdomu darbuotojams, kurie jau kelinti metai iš eilės žino, ko tikėtis? Ar tikrai tokia šventė įsimena, palieka emocinį pėdsaką ir stiprina ryšį su įmone? Savo įžvalgomis dalijasi kūrybinės agentūros „Love media“ vadovė Armina Staniulienė.
Reklama
Kaip teigiama „DPGlearn“, tyrimai rodo, kad komandos dalyvavimas renginiuose padeda iki 80 proc. darbuotojų jaustis labiau motyvuotiems. Tokie darbuotojai demonstruoja aukštesnį produktyvumo lygį, didesnį pasitenkinimą darbu ir geresnius bendrus darbo rezultatus. Akivaizdu, kad įmonių renginiai gali būti stiprus įrankis darbuotojų motyvacijai ir produktyvumui didinti, tačiau kaip neįstrigti šablonų spąstuose ir paversti šventę ne eiliniu vakarėliu, o patirtimi, apie kurią kalbama dar ilgai?
Baimė keisti scenarijų
Su užsakovais dažnai pradedame nuo to paties prašymo: „Paruoškite kažką įdomaus, netikėto“. Tačiau kai ateina metas priimti sprendimus, daugelis pasirenka vėl tą patį, jau patikrintą, bet kartu – ir standartinį variantą. Kodėl?
Pirmiausia, čia veikia įprotis. Verslai įpratę matyti „tradicinį“ renginio modelį, todėl bet kokia naujovė atrodo rizikinga. Antra – atsakomybės baimė. Nesėkmės atveju lengviau paaiškinti vadovybei, kodėl buvo pasirinktas „klasikinis“ variantas, nei ginti drąsią idėją. Trečia – nepasitikėjimas organizatoriais. Net ir samdydami agentūras, įmonės kartais nori išlaikyti visišką kontrolę, bijodamos, kad eksperimentai nuvils auditoriją.
Rizika ar galimybė?
Dažnai įmonės į inovacijas žiūri per rizikos prizmę: kas, jeigu nauja idėja nesuveiks, nesužavės, nuvils? Tačiau reikia suprasti, kad „saugus“ pasirinkimas pats savaime yra rizika. Rizika, kad renginys bus pamirštas, kad žmonės jausis dalyvaujantys „dar viename iš eilės“ vakare, kad investicija į renginį nesukurs jokios emocinės grąžos.
Įdomu tai, jog rizikos mastas dažnai perdedamas, o potenciali nauda – nuvertinama. Naujas formatas ar netikėtas sprendimas gali tapti būtent tuo faktoriumi, kuris komandą nustebins, sudomins ir įkvėps. Toks renginys kuria istoriją, apie kurią kalbama dar ilgai, ir emocijas, kurios stiprina lojalumą įmonei.
Ieško autentiškų patirčių
Svarbu suprasti, kad šventės esmė – ne tik programoje ar pasirinktuose atlikėjuose. Žmonės renginyje nori emocijų, netikėtumo, istorijos, kurią jie pasakos kitą dieną. Įmonės, kurios drįsta pasukti kitu keliu, dažniausiai sulaukia daug daugiau teigiamų reakcijų. Pavyzdžiui, renginys gali tapti ne tik vakarėliu, bet ir patirtimi: teminis konceptas, unikali erdvė, interaktyvios veiklos, netikėti pasirodymai, personalizuotos detalės. Tokie sprendimai įtraukia, kelia smalsumą ir suteikia darbuotojams jausmą, kad jie yra išskirtinės bendruomenės dalis.
Šiandienos darbuotojai – ypač jaunesnės kartos – ieško autentiškų, asmeniškų patirčių. Jie nori renginių, kurie ne tik linksmina, bet ir stiprina bendruomeniškumo jausmą, leidžia atrasti kažką naujo, netikėto. Tradicinės programos su tomis pačiomis pramogomis ir atlikėjais dažnai neatitinka šių lūkesčių. Debiutuojančioje „Rygos meno savaitėje“ – ir Lietuvos prieskonis
Skirtingi vadovybės ir darbuotojų lūkesčiai
Čia svarbu įvardinti dar vieną aspektą – neretai vadovybės ir darbuotojų lūkesčiai dėl renginio labai skiriasi. Administracija tikisi grandiozinių vakarėlių su įspūdingais efektais, aktyviais „teambuildingais“, konkursais ar net privalomomis užduotimis, kurios turėtų „stiprinti komandą“. Tačiau realybė tokia, kad darbuotojai dažniausiai nori visai ko kito – tiesiog smagiai, jaukiai ir maloniai praleisti laiką su kolegomis ne darbinėje aplinkoje. Jie nori pabendrauti, pasijuokti, atsipalaiduoti, o ne atlikti dar vieną užduotį, kuri primena darbą ar „brainstorminimą“ prie „excelio“. Kartais užtenka paprastos, bet emocijas žadinančios programos, kuri suteikia lengvumo, džiaugsmo ir leidžia pabūti kartu, be papildomo streso ar dirbtinai sukurtų iššūkių.
Saugus pasirinkimas = pamirštama patirtis
Dažnai vadovai galvoja: „Svarbu, kad viskas praeitų gerai“. Tačiau „gerai“ nebūtinai reiškia „įsimintinai“. Renginys, kuris niekuo nesiskiria nuo kitų metų švenčių, tampa tiesiog dar vienu įrašu kalendoriuje. Jis nesukuria nei pridėtinės vertės, nei emocinio kapitalo. Nauja Lietuvos mobiliojo interneto era
Jei įmonė tikrai nori stiprinti savo komandą ir kurti išskirtinę kultūrą, renginiai turi būti daugiau nei formalus vakarėlis. Jie turi atspindėti organizacijos vertybes, skatinti kūrybiškumą, parodyti, kad darbdavys nebijo būti kitoks.
Drąsa atsiperka
Įmonių renginiai – tai investicija. Ir kaip kiekviena investicija, jie turi grąžą: emocinę, kultūrinę, net reputacinę. Todėl saugoti biudžetą renkantis nuobodų scenarijų yra trumparegiška. Investavimas
Patarimas paprastas: nebūkite įstrigę šablonuose. Pasitikėkite profesionalais, kurie mato platesnį paveikslą ir gali pasiūlyti tai, kas iš tiesų veiks. Rizika šiuo atveju dažniausiai nėra pavojus – tai galimybė sukurti patirtį, apie kurią jūsų komanda kalbės dar ilgai.
Drąsūs sprendimai įkvepia. O būtent to šiandien labiausiai reikia tiek įmonėms, tiek žmonėms. Nemokamos pramogos moksleiviams! Ką Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ siūlo atostogų metu?
Reklama
