„Pepsi” akseleruoto lietuviško startuolio įkūrėja: norėjome, kad tokį produktą galėtų gaminti tik patys idėjos autoriai

Intelektinės nuosavybės apsauga ir valdymu rūpinasi ne tik garsūs prekės ženklai, bet ir Lietuvoje veikiančios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). 2022 metais daugiau kaip 950 MVĮ pasinaudojo kompensacijomis, skirtomis prekių ženklų, dizaino ar patentų registracijai, o šiais metais tokia galimybe pasinaudojo jau daugiau kaip tūkstantis lietuviškų verslų.

Reklama

Viena tokių įmonių – inovatyvią technologiją vystanti įmonė „Kulagenas“, perdirbanti gyvulinės kilmės žemės ūkio atliekas, tokias kaip kaulai ar kremzlės, į aukštos pridėtinės vertės sultinį. Ji pasinaudojo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) kartu su Europos Komisija vykdomo MVĮ fondo projekto skiriama finansine parama mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę.

Įmonės direktorės Mildos Savickaitės teigimu, nuo pat projekto pradžios buvo aišku, kad tokia idėja ir produktas yra nauji, todėl kilo noras užtikrinti, kad tokį patį arba bent panašų produktą galėtų gaminti tik patys išradimo autoriai.

„Pateikėme patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ir tuo pačiu itin palankiomis sąlygomis užsakėme paieškos Europos patentų tarnyboje paslaugą. Po pusmečio gautoje paieškos ataskaitoje buvo patvirtinta, kad atitinkame tris iš trijų pagrindinių išradimo patentabilumo kriterijų: naujumo, neakivaizdumo ir pramoninio pritaikomumo. Vėliau teikėme paraišką Europos patentui gauti, o šiuo metu jau turime „European patent pending“ statusą su specialiu numeriu“, – sako ji.

Pasak Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus vedėjos Vitos Kiriliauskaitės, šiuo metu Valstybinis patentų biuras suteikia galimybę itin patraukliomis sąlygomis nacionalinių patentų paraiškų pareiškėjams kreiptis dėl paieškos Europos patentų tarnyboje atlikimo.

„Gaila, bet šiuo metu vis dar stebime, kad minėta paieška nesulaukia deramo dėmesio – gauname vos kelis prašymus per metus. Svarbu žinoti, kad būtent ši paslauga yra puiki galimybė išradėjui iki išradimo atskleidimo visuomenei patikrinti, ar visa tai potencialiai gali būti sėkmingai užpatentuota ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Įsitikinus potencialia sėkme, galima dalyvauti ir tolesniuose patentavimo procesuose, pavyzdžiui, teikiant Europos patento ar tarptautinę paraiškas. Akivaizdu, kad galvojant apie išradimo apsaugą, nacionalinės paraiškos ir paieškos Europos patentų tarnyboje derinio pasirinkimas gali būti apgalvoto sėkmingo patentavimo kelio pradžia“, – mano ji.

Verslą kurti paskatino patirta trauma

Idėja kurti tokį unikalų produktą M. Savickaitei kilo dar prieš dešimtmetį – tuomet jai teko atlikti kelio operaciją dėl nutrupėjusios kelio sąnario kremzlės.

„Po operacijos klausiau chirurgo, ką turėčiau daryti, kad daugiau nebereikėtų pas jį sugrįžti. Chirurgas man atsakė, kad turiu stiprinti savo raumenis ir vartoti produktus, kuriuose gausu kolageno. Ilgai ieškojau būdo, kaip galėčiau papildyti savo mitybą, kol sužinojau apie koncentruotą ilgo virimo jautienos kaulų sultinį“, – prisimena pašnekovė.

Tuomet jai teko rinktis iš kelių scenarijų: gamintis sultinį namuose arba pirkti parduotuvėse siūlomą, jau paruoštą sultinį. Pirmasis variantas pasirodė pernelyg sudėtingas – buvo sunku gauti tinkamos žaliavos, o norint išgauti kuo didesnę sultinio maistinę vertę, reikėtų jį virti net apie 20 valandų.

„Taigi, reiškia, kad to padaryti namuose beveik neįmanoma. Parduotuvėse parduodami sultiniai turėjo per mažą kiekį baltymų, todėl jie taip pat man netiko. Hidrolizuoto kolageno papildų gamybos procesas ir skonis toli gražu neatitiko mano reikalavimų, todėl neradusi, ko ieškojau, nusprendžiau sukurti tokį produktą, kuris būtų 100 proc. natūralios sudėties, patogus ir skanus vartoti, ilgai galiotų bei turėtų gausybę kolageno baltymų“, – pasakoja direktorė.

Lietuvoje gaminamas „Magic Broth“ sultinys tapo pirmuoju tokiu Europoje ir jau spėjo susilaukti dėmesio iš pasaulinio dydžio įmonių – prie startuolio akseleravimo prisidėjo net „PepsiCo“ ir „Sainsbury‘s“ prekių ženklai. M. Savickaitė sako, kad jeigu galėtų atsukti laiką atgal, savo verslo kelionę pradėtų greičiau ir su daugiau drąsos, kadangi baimė kartais trukdo pasinaudoti šansais, kurie užklumpa netikėtai.

„Norintiems pradėti savo verslą nuoširdžiai siūlau atrasti tai, kas jums yra įdomu, temą, apie kurią nepavargstate kalbėti. Jeigu jūsų pagrindinis tikslas yra pinigai, o ne savęs realizavimas – tai nėra teisinga pradžia. Be to, labai svarbu, kad jūsų ir kitų komandos narių vertybės sutaptų, o jeigu kažkas nepasiseka, nežiūrėkite į tai per rimtai. Mėgaukitės tuo, ką darote, kad ir kaip sunku tai būtų“, – pataria pašnekovė.