Lyginant su kaimynais lietuviai maitinasi geriausiai: dietologė išskyrė, kur dar turėtume pasitempti

Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į ypatingą maitinimosi reikšmę žmogaus sveikatai bei gerai savijautai. Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjunga kas ketverius metus atlieka tyrimus, kuriuose aiškinamasi, kokius sveikos mitybos įpročius turi suformavę Europos gyventojai. Nors apklausų rezultatuose Lietuva patenka tarp geriausiai besimaitinančių valstybių, visgi, pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, lietuviams yra kur tobulėti – vis dar per mažai vartojame vaisių, daržovių ir kitų sveikatai palankių produktų. Atsižvelgdamas į tendencijas prekybos tinklas „Rimi“ stengiasi rūpintis savo pirkėjų sveikata ir privačios linijos produktus gamina vadovaudamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad „Rimi“ privačios etiketės produktuose nėra GMO, iš dalies hidrintų riebalų ir kitų kenksmingų priedų.

Reklama

Lietuvių mitybos racione – per mažai daržovių

Vadovaujantis paskutinėmis Europos gyventojų apklausomis, lietuviai, lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiais, maitinasi ganėtinai sveikai. Remiantis tyrimais, Lietuva pagal suvartojamų daržovių porcijų kiekį užima 8 vietą, o pagal vaisių suvartojimą – 18 vietą. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, nors lietuviai kasmet valgo sveikatai palankiau, vis dar pasitaiko spragų.

„Maždaug kas ketverius metus yra atliekamas tyrimas, kuriame apklausos metu vertinami gyventojų mitybos ypatumai. Iš šių duomenų galima spręsti, kad nors Lietuvos gyventojų išprusimas sveikatai palankaus maitinimosi klausimais yra didėjantis, kai kuriose srityse vis dar privalu pasitempti. Lietuvių mityboje trūksta daržovių, šiek tiek mažiau trūksta vaisių, o kartu pastebimas ir per didelis įvairių mėsos produktų vartojimas“, – sako gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.

Suprastėjusi mityba dėl didelio gyvenimo tempo

Gydytoja pastebi, kad rečiausiai į mitybą Lietuvoje įtraukiamos tos daržovės, kurios senesniuose tradiciniuose receptuose yra įvardijamos kaip esminės. „Lietuvių mityboje dažniausiai pasigendama ankštinių daržovių, nepaisant to, kad įvairiausias pupeles ar žirnius galėtume vadinti tradicinės lietuvių virtuvės sudėtine dalimi. Jau keletą metų galima stebėti tendenciją, kaip nutolstame nuo savo tradicijų ir renkamės kitų kultūrų patiekalus. Taip pat gerokai mažiau vartojama ir sezoninių daržovių ar šakniavaisių. Žvelgiant į kitas kategorijas – pastebimas riešutų ir sėklų vartojimo sumažėjimas. Noriu pastebėti, kad visų šių produktų įtraukimas į mitybą yra susijęs su žmogaus gyvenimo tempu. Kuo tempas didesnis, tuo sunkiau surasti laiko maisto gaminimui, o beveik visi šie produktai reikalauja išankstinio pasiruošimo“, – apie lietuvių maisto raciono trūkumus pasakoja gydytoja dietologė.

Dėl susilpnėjusio imuniteto dažnai kaltiname sezoniškumą, nepastebėdami, kad žiemos sezonu suprastėja ir mūsų mityba. Anot gydytojos, to neturėtų būti – skirtingais sezonais privalo keistis tik daržovių proporcijos. „Įvairiais metų laikais mityba neturėtų būti prastesnė. Nepriklausomai nuo sezonų keitimosi žmogui reikalingos tos pačios maistinės medžiagos, dažniau į mitybą reikia įtraukti tik sezonines daržoves. Visgi, jas valgant reikėtų prisiminti, kad vasaros sezonu maisto porcijoje du trečdalius daržovių turėtų sudaryti šviežios daržovės, o kitą trečdalį –termiškai apruoštos, raugintos. Žiemos sezonu šią proporciją reikėtų pritaikyti atvirkščiai“, – pažymi dr. E. Gavelienė.

Nutukimu sergančiųjų mažiau nei kaimyninėse šalyse

Lyginant lietuvių ir kitų šalių mitybos įpročius vertėtų ne tik atsižvelgti į daržovių ar vaisių valgymo ypatumus, bet ir sergamumą tam tikromis ligomis. Gydytoja teigia, kad lyginant šiuos rodiklius Lietuva pasirodo geriau nei kaimyninės šalys.

„Kaimyninėse šalyse yra atliekami analogiški tyrimai ir iš jų rezultatų matome, kad mitybos tendencijos yra gana panašios, nes visi mūsų kaimynai valgo per mažai daržovių ir vaisių. Visgi, jei norime susidaryti pilną vaizdą apie šalies mitybą, derėtų atkreipti dėmesį į sergamumo nutukimu rodiklius. Tarp Baltijos valstybių daugiausia nutukimu sirgo latviai, kur sergančiųjų skaičius vyravo kiek daugiau nei 22 proc., Estijoje šia liga sirgo apie 22 proc., o Lietuvoje šis procentas nesiekė 19 proc. Žvelgiant kiek toliau, sveikatai palankaus maitinimosi lyderės yra šiaurės šalys. Norvegijoje šios ligos sergamumo rodikliai yra vieni žemiausių pasaulyje, o ir maisto bei receptų pasirinkimas yra artimas sveikatai palankiam maitinimuisi“, – pastebi dr. E. Gavelienė.

Vaikų nutukimo rodiklis kelia nerimą

Mitybos, kaip ir kitus įpročius, vaikai dažniausiai atsineša iš šeimos. Augantis sveikai besimaitinančių lietuvių skaičius sąlygoja, kad jų vaikai taip pat turėtų maitintis sveikatai palankiai. Visgi, pasak dr. E. Gavelienės, nerimą kelia vaikų, sergančių nutukimu, skaičius, kuris pastaraisiais metais vis didėja.

„Pastaruoju metu pastebima, kad sveikatai palankus maistas skinasi kelią ir į vaikų ugdymo įstaigas. Viliuosi, kad vaikai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, ką valgo ir sistemingai daro savo pasirinkimus. Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį, kad saldžiųjų gėrimų ir saldumynų suvartojimas yra didelis, o juos dažniausiai perka jaunesnio amžiaus pirkėjai. Skaudu matyti, kad nepaisant gerėjančių mitybos įpročių, vaikų, sergančių nutukimu, skaičius auga, o tam didelę įtaką turi įvairūs saldūs produktai. Tyrimais atskleista, kad vienas iš pagrindinių nutukimą skatinančių komponentų vaikų mityboje ir yra saldūs gėrimai, tad raginčiau tėvus įkalbinti vaikus rinktis kitas alternatyvas. Tik sveikus pasirinkimus darantis vaikas gali ateityje išvengti sveikatos problemų“, – teigia gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.

Produktai su mažiau cukraus, druskos ir be GMO

Prekybos tinklas „Rimi“ stengiasi atsižvelgti į pirkėjų lūkesčius ir jiems siūlo sveikatai palankesnius produktus už prieinamą, mažesnę kainą. Anot prekybos tinklo komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, šie produktai gaminami atsižvelgiant į visus Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimus.

„Bendradarbiaudami su Baltijos šalių gamintojais, toliau savo privačios linijos produktuose mažiname druskos, riebalų ir cukraus kiekį, atsisakome nenaudingų sveikatai skonio stipriklių, stengiamės, kad iš mūsų parduotuvių pirkėjai išsineštų kuo palankesnius sveikatai produktus. Jau atrinkome 500 „Rimi“ ženklu pažymėtų prekių, kurių sudėtį ir receptūrą vėl peržiūrėsime, kad galėtume įgyvendinti pakeitimus dar šiais metais. Tai daugiau skaidulinių medžiagų turintys pilno grūdo produktai, kuriuose mažiau cukraus, druskos, daugiau gerųjų riebalų, nėra GMO, sintetinių maisto priedų“, – pažymi specialistė.

Sveikatai palankius produktus „Rimi“ parduotuvėse rasti labai paprasta – jie pažymėti žaliu „Rinkis sveikiau“ ženklu. Juo žymimi produktai, kuriuose yra mažiau riebalų (arba sudėtyje yra kokybiškesnių riebalų), druskos, cukraus ir tuo pačiu esama daugiau skaidulinių medžiagų.