Finansai
Galimybes greičiau pasveikti gali prarasti daugiau nei 200 tūkst. šalies gyventojų
220 tūkstančių. Tokiai daliai šalies gyventojų gresia prarasti galimybę greičiau patekti pas gydytojus ir pasveikti. Tokiu atveju, jei Seime bus priimti Finansų ministerijos siūlomi mokesčių reformos pakeitimai, kurie darbdaviams, draudžiantiems darbuotojus papildoma sveikatos apsauga, išbrangintų tokią paslaugą net 50 proc. Gyventojai, tikėtina, sugrįžtų gydytis į valstybinį sektorių, kuris jau ir dabar yra perkrautas. Tad šalies sveikatos apsaugos sistemos krizė dar labiau pagilėtų. Tokius skaičiavimus ir prognozes pateikia draudimo rinkos ekspertai.
Reklama
Pagal mokestinių reformos siūlomus pakeitimus, darbdavys, motyvuojantis savo darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, jau nuo 2026 m. sausio 1 d. papildomai turėtų sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), daugiau nei 20 proc. „Sodros“ mokesčių, o 10 proc. draudimo akcizą nuo draudimo įmokos turėtų sumokėti draudimo įmonė.
Pavyzdžiui, jei šiuo metu darbdavys, kuris perka papildomą sveikatos draudimą darbuotojui, už tokią paslaugą per metus sumoka vidutiniškai 400-500 eurų, po reformos jam gali tekti mokėti 800 eurų ir daugiau. Jei tokiu draudimu jis draudžia 5 darbuotojus, metinė įmokų suma išaugtų nuo 2000-2500 eurų iki 4000 eurų ir daugiau.
Palyginimui, pagal dabar galiojančią tvarką, sveikatos draudimas nėra apmokestinamas mokesčiais, jei įmoka už draudimą per kalendorinius metus neviršija 25 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Verslas apie mokesčių reformos pakeitimus
Prognozuojama, jog įsigaliojus siūlomiems mokestiniams pakeitimams, dauguma darbuotojų netektų papildomo sveikatos draudimo, nes darbdaviams juos drausti taptų per brangu. Be to, Lietuva rizikuoja ne tik didesnėmis sveikatos apsaugos sistemos problemomis, bet gali prarasti ir konkurencingumą tarp kitų šalių bei užsienio šalių darbdavių, kurie kvalifikuotiems specialistams galės pasiūlyti papildomą sveikatos apsaugą.
Kaip pastebi draudimo tarpininkų bedrovės „Legator“ motyvavimo programų skyriaus vadovė Jolanta Tomašėvič, siūloma mokesčių reforma, kuria numatoma naikinti lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui bei įvesti naują draudimo sutarčių mokestį, kelia nerimą ne tik draudimo sektoriui, bet ir visam atsakingam verslui, nes šis supranta, kiek šiais laikais svarbi yra darbuotojų gerovė. Jei po žiemos jaučiatės išsekę, gydytojas Valerijus Morozovas primena, kad už madingus vitaminus geriau rauginti kopūstai
„Konkurencija tarp įmonių tarptautiniu mastu kasmet tik auga, tad Lietuvoje darbdaviai dažnai renkasi papildomą sveikatos draudimą kaip motyvacinį įrankį, norėdami pritraukti profesionalius darbuotojus. Tikėtina, kad panaikinus mokesčių lengvatą ir įvedus papildomą apmokestinimą, darbdaviai persiskaičiuos galimybes, nenorės išlaidauti ir bus priversti persvarstyti tokias iniciatyvas. Tad dauguma darbuotojų gali netekti papildomos sveikatos apsaugos. Šie pokyčiai demotyvuotų įmones, kurios investuoja į darbuotojų gerovę ir sveikatą“, – tvirtina J. Tomašėvič.
Netekę papildomos sveikatos apsaugos, darbuotojai, tikėtina, kreiptųsi į valstybines gydymo įstaigas, kur vidutinė laukimo trukmė pas daugumą specialistų jau dabar yra 3-4 mėnesiai, o kartais laukti reikia ir pusmetį ar net dar ilgiau. „Naujos kartos Lietuva“ planas
Pasak J. Tomašėvič, eilės gydymo įstaigose parodo, jog viešosios sveikatos priežiūros paslaugos jau dabar yra sunkiai prieinamos ir apkrautos, o mokestinės reformos pasekmė būtų tarsi grandininė reakcija, kuri tik dar labiau pablogintų situaciją
„Kviečiame valdžios institucijas atsakingai įvertinti planuojamus pokyčius. Juk akivaizdu, kad jei dėl mokestinių pakeitimų privačiai apdraustų asmenų skaičius sumažės, didžioji dalis jų neišgalės susimokėti iš savo lėšų privačiam gydymui, tad bus priversti grįžti į valstybinę sistemą, kuri ir taip yra stipriai apkrauta ir nėra tinkamai pasiruošusi priimti dar vieno, didelio, papildomo pacientų srauto. Tai kone padvigubins eiles šalies gydymo įstaigose ir dar sumažins paslaugų prieinamumą gyventojams. Blogiausia bus tiems, kurie neturi jokių alternatyvų – pensininkams, vaikams, socialiai pažeidžiamiems žmonėms“, – sako J. Tomašėvič.
Draudimo rinkos atstovai įsitikinę, kad planuojamus mokestinius pokyčius būtina persvarstyti ir atsisakyti dabartinių planų, nes dabartinė tvarka skatina įmones investuoti į darbuotojų sveikatą, mažinant nedarbo dienų skaičių darbuotojams susirgus bei taip prisidedant prie šalies ekonomikos skatinimo. To tikrai nežinojote apie „Bulgariškuosius pipirus“
