Prestižinės „Web of Science“ duomenų bazės moksliniame žurnale „Sustainability“, turinčiame „Clarivate JCR“ cituojamumo rodiklį, paskelbtas keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų tyrimas, skirtas Baltijos šalių jaunimo žinioms apie tvarumą bei finansinį raštingumą. Vienas iš tyrimo autorių, Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos profesorius dr. Tadas Gudaitis sako, kad tyrimo rezultatai ir teikia vilčių, ir verčia susimąstyti, nes akivaizdu, jog dar didelė visuomenės dalis neįvertina realaus tvarių investicijų potencialo.
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos, Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto bei Europos humanitarinio universiteto Socialinių mokslų akademinės katedros atstovų darbas publikuotas specialiame leidinyje „Tvarumas kaip neišvengiama verslo ir socialinių santykių paradigma“ (angl. Sustainability as an Inevitable Paradigm of Business and Social Relations).
Teisingų atsakymų – trečdalis
JAV finansinių tyrimų bei reitingų įmonė „Morningstar“, stebinti ir analizuojanti investicijų ekosistemą, 2020 m. paskelbė savo išvadas, jog daugiau nei 10 metų egzistuojančių tvarių investicinių fondų rezultatai buvo geresni už vidutinius išlikusių tradicinių fondų rezultatus. Per 10 metų laikotarpį iki 2019 m. 58,8 proc. išlikusių tvarių fondų septyniose nagrinėtose kategorijose aplenkė vidutinį išlikusių tradicinių fondų vidurkį.
Didžiausia, arba 35,2 proc., dalis 15-30 metų amžiaus žmonių su tvarioms investicijoms didesnę grąžą susiejo Latvijoje. Lietuvoje taip galvojančių buvo 34,1 proc., o Estijoje – 30 proc.
„Tai – šviesioji medalio pusė. Tačiau jei vertintume šiuos skaičius bendrame kontekste, akivaizdu, jog Baltijos šalių jaunimas nepakankamai supranta realią tvaraus investavimo sukuriamą vertę. Beveik pusė respondentų save įvardino kaip „nekompetentingus“ arba darė prielaidą, kad tvarių finansinių priemonių investicinė grąža bus mažesnė už vidutinę. Būtų mano valia, kiekvienam mokiniui bei studentui ekonomikos pagrindai būtų privalomas dalykas ir tokiu atveju per nacionalinio raštingumo dieną galėtume kalbėti apie tobulėjimą, o ne būtinybę lopyti masines ekonomikos žinių spragas“, – sako T. Gudaitis.
Estijoje 27 proc. tyrimo dalyvių nematė skirtumo tarp tvarių ir įprastų investicijų, tokių Lietuvoje buvo 20,41proc., Latvijoje – 14 proc. Tvarų investavimą kaip generuojantį mažesnę grąžą vertino 18 proc. Estijos, 14,7 proc. Lietuvos ir 10,5 proc. Latvijos atstovų.
Nekompetentingais palyginti investicijų grąžą save įvardino 25 proc. respondentų iš Estijos, 30,8 proc. – iš Lietuvos ir net 40,3 proc. iš Latvijos.
Dirbdamas pensijų fondų valdymo srityje, T. Gudaitis pastebi, kad tvarių investicijų efektyvumo klausimas nėra teorinis – jau esame įgavę pakankamai praktikos ir turime apie tai objektyvių duomenų. Be to, tai nėra tik specifinė veikla, skirta tik investuojantiems. Ji prasideda nuo tokios bendros pasaulinės problemos kaip klimato krizė sprendimo iki Europos Sąjungos pasirinkto Žaliojo kurso, kuris ne tik teisės aktų bazės lygiu skatins nukreipti lėšas į tvarius projektus ir apeiti netvarius, bet ir iš esmės keis daugelį mūsų kasdienio gyvenimo aspektų.
Žinių yra, praktika šlubuoja
Vienas iš mokslinio tyrimo autorių, VU Verslo mokyklos studentas Justinas Brazaitis pastebi, kad turimos žinios nebūtinai reiškia naudingų finansinių sprendimų priėmimą.
Lietuvoje ir Latvijoje apie pusė jaunimo neinvestuoja arba negauna finansinės naudos iš savo investicijų, o Estijoje daugiau nei pusė gauna bent šiek tiek uždirba iš investicijų. Vienas iš aspektų, kurį tyrė mokslinio darbo autoriai, buvo jaunų žmonių taupymo tikslai. Nors visose Baltijos šalyse visiškai netaupančio jaunimo dalis yra nedidelė ir sudaro apie 5 proc., aiškaus taupymo tikslo prisipažino neturintys 19,6 proc. Lietuvos, 32 proc. Latvijos ir 40,31 proc. Estijos gyventojų, kurie dalyvavo tyrime.
„Estijos jaunimo žinios tyrėjų buvo įvertintos geriausiai, nors tų žinių pritaikymas nebuvo geresnis, o kartais net prastesnis nei Lietuvos ar Latvijos jaunų asmenų, kas reiškia, jog žinios nebūtinai koreliuoja su naudingų finansinių sprendimų priėmimu. Lietuva būtų tas viduriukas, kuris nesužibėjo nei žinių, nei jų pritaikymo sferose, todėl su tvariu finansiniu raštingumu reikėtų rimčiau padirbėti“, – pastebi J. Brazaitis.
Kas būtų, jei sprendimus priimtų jie
Tyrimo metu vertinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus bei aplinkos, socialinę ir valdymo (ESG) perspektyvą, jauni Baltijos šalių gyventojai prioritetą suteikė socialiniams veiksniams: darbuotojų teisėms, žmogaus teisėms ir valdymo klausimams. Tuo tarpu aplinkosaugos klausimai, tarp kurių klimato kaita ar oro ir vandens tarša, liko antrame plane.
Respondentams buvo pasiūlyta įsivaizduoti, kad jie paveldėjo tarptautinės bendrovės kontrolinį akcijų paketą ir turi priimti svarbiausius sprendimus. Jie buvo paklausti, kurioms iš toliau išvardytų pasaulinių ir vietos problemų jų bendrovė teiktų pirmenybę (galėjo pasirinkti iki 3 prioritetinių problemų).
Lietuvoje pirmoje vietoje atsidūrė darbuotojų teisės, atlyginimų kėlimas, darbo vietų išsaugojimas (195 atsakymai), antroje – oro ir vandens taršos mažinimas (170), trečioje – kova su klimato kaita (155). Latvijoje pirmą vietą užėmė dėmesys kovai su korupcija (241), antrą – darbuotojų teisės (214), trečią – gyvūnų teisės (193). Kaip ir Lietuvoje, Estijos respondentų dėmesį pirmiausiai kausto darbuotojų teisės (279), po to rikiavosi kova su klimato kaita (238) bei kova su oro ir vandens tarša (199).
„Visi darnaus vystymosi aspektai yra svarbūs, tačiau tai, kaip prioritetus dėlioja jauni žmonės, parodo, kad šiuo metu jie visų problemų centre mato žmogų, jo patiriamus iššūkius bei mato būtinybę pirmiausiai užtikrinti jo teises. Pastebėčiau, kad nors čia vieno teisingo atsakymo būti negali, tačiau man, ir kaip mokslininkui, ir kaip investavimo praktikui, vis dėlto trūksta supratimo, kad ekonomika yra visa ko pagrindas ir visų mūsų gerovė bei gyvenimo lygis kritiškai priklauso nuo to, kaip efektyviai mes tvarkomės su pinigais: ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime“, – konstatuoja T. Gudaitis.
