Amžini ginčai ir nesutarimai viešuosiuose pirkimuose – kodėl niekas negali susitarti?

Ginčai ir nesutarimai jau tapo įprasta viešųjų pirkimų srities dalimi. Pralaimintys viešuosius konkursus neretai išreiškia susirūpinimą dėl galimų neskaidrių konkursų arba nelygiavertiškų sąlygų, kurias nustato perkančiosios organizacijos. Tuo tarpu laimėtojai stengiasi vykdyti laimėtus konkursus kuo skaidriau ir tvarkingiau, kad nebekiltų jokių abejonių dėl paslaugų kokybės ir kitų techninių sąlygų vykdymo.

Reklama

Vis dėlto visi sutinka, kad viešieji pirkimai dažnai neatitinka logikos ir konkurencingumo lygiavertiškumo. Daugeliu atvejų kyla abejonių dėl laimėtojo nustatymo sąlygų, kurios remiasi tik kainos santykiu, o kokybė lieka antraeiliu faktoriu. Deja, dažnai pamirštama, kad brangesnė paslauga ar prekė gali būti patikimesnė ir ilgainiui tarnauti kur kas ilgiau.

Klausimas – ar verta vadovautis tik kainos santykiu?

Pasaulinė rinka šiuo metu yra perpildyta trečiųjų šalių produkcijos, o tai kelia didelį nerimą. Vietos pramonė negali konkuruoti su pigesniais užsienio produktais, kurie dažnai būna nekokybiški ir neatitinka tvarumo principų. Ypač tai juntama tekstilės pramonėje, kur vietos gamintojai susiduria su netinkamomis techninėmis sąlygomis viešuosiuose konkursuose, kurios, kaip pastebi vienas iš pašnekovų, yra pasenusios ir neatitinka šiuolaikinių gamybos procesų.

„Dažnai konkursuose pasitaiko reikalavimų, kurie remiasi dar senais laikais, pavyzdžiui, Alytaus medvilnės kombinato produkcijos standartais, nors šio gamyklos jau seniai nėra rinkoje. Tai rodo perkančiosios organizacijos specialistų kompetencijos trūkumą, nes per pastaruosius 20 metų tekstilė ženkliai pažengė. Mažiausia kaina neturėtų būti vienintelis sprendimo kriterijus“, – komentavo UAB „Nostra“ direktorius Igoris Kupstas.

Lietuvos viešuosiuose pirkimuose, anot pašnekovo, taip pat trūksta bendrų standartų, ypač sveikatos priežiūros įstaigoms, globos namams, darželiams ir kitoms institucijoms. „Kiekviena perkančioji organizacija lyg atskira respublika“, – tęsė jis. Nors perkančiosios organizacijos siekia taupyti valstybės lėšas, trūkstant standartų, prekių ir paslaugų kainos tik išauga. Netgi nesivadovaujant kainos santykiu, kokybė gali padėti sutaupyti, nes ilgalaikėje perspektyvoje aukštesnės kokybės produkcija tarnauja ilgiau.

Pokyčių poreikis viešuosiuose pirkimuose

LATIA generalinė direktorė Gytė Bėkštienė pažymėjo, kad viešuosiuose pirkimuose būtini esminiai pokyčiai. „Problema yra ta, kad konkursų sąlygos kartais kelia dviprasmybes, o konkursų vertinimas trunka po kelis mėnesius. Per tą laiką gali keistis valiutų kursai, logistikos paslaugų kainos, todėl itin sunku įvertinti galutines išlaidas“, – teigė ji. Taip pat pabrėžė, kad trumpi tiekimo terminai (pvz., 15–30 dienų po užsakymo pateikimo) kelia pagrįstų abejonių dėl tokių pirkimų skaidrumo.

Anksčiau buvo siūlyta, kad viešųjų pirkimų sistemą valdytų dirbtinis intelektas, kas galėtų padėti optimizuoti procesus ir užtikrinti skaidrumą. Tačiau verslas tam nepritaria, matydamas daugiau galimų spragų nei naudos.

Dirbtinio intelekto valdymo sistemos nauda

Igoris Kupstas mano, kad dirbtinio intelekto valdymo sistema galėtų tapti naudinga įrankiu kovojant su neskaidria konkurencija. „Jei būtų taikomi aiškūs kriterijai, kaip įmonės istorija, patikimumas, reitingas, socialinė atsakomybė, ir jei įmonė atitiktų šiuos kriterijus, ji galėtų dalyvauti konkursuose. Tai padėtų užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – teigė jis.

Išvados: objektyvus dialogas ir teisingi pokyčiai

Viešieji pirkimai visada buvo svarbi ir jautri tema, tačiau tinkamais pokyčiais ir atviru dialogu su verslo atstovais galima pasiekti naudingų permainų. Tai ne tik sutaupytų valstybės lėšas, bet ir padėtų išsaugoti vietos vidaus rinkos dalyvius, kurie galėtų sąžiningai konkuruoti ir vystyti savo pramonę Lietuvoje, kaip, pavyzdžiui, tekstilės pramonė.