Tikslas, kad į pensiją pasitraukusių gyventojų pajamos sudarytų bent 70-80 procentų ankstesnio darbo užmokesčio, vis dar sunkiai pasiekiamas. Investavimo ekspertų teigimu, tam itin trukdo dažni pensijų kaupimo sistemos reguliavimo pokyčiai – kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minimas prieš 3 metus Estijoje priimtas sprendimas leisti nutraukti kaupimą II pakopoje.
Šiuo metu Lietuvos valdžios institucijos svarsto, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo turi būti numatytos sąlygos, leidžiančios pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje. Estijos nevyriausybinės organizacijos „FinanceEstonia“ Pensijų išmokų darbo grupės vadovo Joelio Kukemelko nuomone, atverti plačias išimčių duris būtų labai pavojinga – tai parodo Estijos, kuri 2021 metais leido nutraukti kaupimą itin laisvomis sąlygomis, pavyzdys.
Dėl šio sprendimo iš II pensijų kaupimo pakopos pasitraukė apie trečdalis dalyvių, buvo išimta maždaug 2 milijardai eurų jų sukauptų lėšų, o tikimybė, kad pensijų pakeitimo lygis pasieks Europos Sąjungos vidurkį, smarkiai nutolo. Skaičiuojama, kad gyventojams, kurie pasitraukė iš II pensijų pakopos, senatvės pensiją sudarys tik tesieks 30-35 procentus prieš tai buvusio atlyginimo.
„Tai buvo siaubingas populistinis žingsnis, kuris net neturėjo jokios įtakos tuomet vyriausybę sudariusių partijų reitingams. Dabar jau kitas ministrų kabinetas ieško būdų, kaip ištaisyti padarytą žalą, tačiau išleidus tigrą iš narvo labai sudėtinga jį sugrąžinti atgal”, – perspėja J. Kukemelkas.
Šiais metais Estijoje priimti teisės aktai, pagal kuriuos numatyta nuo 2025-ųjų leisti gyventojams savanoriškai padidinti kaupimo įmokas nuo 2 proc. iki 4-6 proc. atlyginimo. Valstybės mokama dalis ir toliau išliks 4 proc. Šiuo metu apie 10 proc. Estijos dirbančiųjų, kurie dalyvauja II pakopos pensijų sistemoje, jau yra pateikę prašymus padidinti procentinį įmokų dydį.
Estijos centrinio banko paskaičiavimais, mokant į pensijų fondus 2 proc. atlyginimo ir gaunant valstybės skiriamus 4 proc., po 40-45 metų pasitraukus į pensiją vien II pakopoje sukaupta suma sudarytų apie trečdalį visos gaunamos pensijos. Jei pats žmogus skirs kaupimui daugiau, tuomet sukauptos pensijos dalis gerokai išaugs.
Lietuvoje pensijų pakeitimo norma šiuo metu siekia apie 45 proc. Tikslas – kad pensiją sudarytų bent 70 proc. buvusio atlyginimo, o iš šios sumos bent 30 proc. sudarytų išmokos iš II pakopos pensijų fondų. Siekiant šių tikslų, eksperto nuomone, drastiškai keisti kaupimo tvarką ir sudaryti daug galimybių atsiimti sukauptus pinigus būtų visiškai neprotinga.
„Tiek Estijos, tiek Lietuvos socialinėms sistemoms trūksta lėšų, demografinė padėtis yra labai prasta. Todėl neturime leisti sau prabangos išimti sukauptas lėšas iš šių sistemų. Juolab kad pensijų fondai, dalį lėšų skirdami vietos kapitalo rinkoms, suteikia postūmį ekonomikos augimui. Apskritai pensijų pinigai neturi būti skirti tiesiog suvartoti darbingo amžiaus asmenų – sukauptos lėšos bus reikalingos jiems sulaukus vyresnio amžiaus. Kita vertus, jei sudaromos išimtys, leidžiančios atsiimti dalį lėšų, tuomet būtina skatinti kaupimą kitais būdais – pavyzdžiui, norintiems leisti padidinti savo įmokas, kad pensijų pakeitimo lygis išliktų toks, kokio tikimasi“, – reziumuoja „FinanceEstonia“ Pensijų išmokų darbo grupės vadovas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sutiko, kad didesnės įmokos, kai kuriose valstybėse siekiančios net iki 10 proc. atlyginimo, yra viena galimybių siekiant 70 proc. pensijų pakeitimo normos. Tačiau, pasak jo, perimti kitų šalių patirtį galima ir kitais būdais.
Vienas jų – įtraukti į kaupimą darbdavius, kaip yra daugelyje Vakarų valstybių. Be to, geriausiose pensijų sistemose dalyvavimas yra tiesiog privalomas. Taip yra ir kaimyninėje Latvijoje. „Mes turime daugiau teisių, o latviai – dvigubai daugiau turto pensijų fonduose. Ir panašu, kad tas skirtumas tik didės“, – prognozuoja T. Gudaitis.
Asociacijos vadovo teigimu, visiškai normalu, kad, gyvenant demokratinėje valstybėje, nuolat kyla viešų diskusijų svarbiais klausimais, taip pat ir dėl lėšų kaupimo senatvei.
„Vis dėlto per 20 pensijų sistemos gyvavimo metų Lietuvoje įstatymai buvo pakeisti net 24 kartus. Tam, kad II ar III pakopos fonduose pasiektumėme gerų rezultatų, labai svarbus žmonių pasitikėjimas kaupimo sistema ir dalyvavimo masiškumas. O tam būtinas sistemos stabilumas, kurio, deja, neturime. Skirtingų flangų politiniai interesai sistemą iš dalies stato kaip taikinį, o daugiausia žalos dėl to patiria būsimi pensininkai“, – teigia T. Gudaitis.
Reguliavimo stabilumą kaip vieną svarbiausių sėkmingai veikiančios pensijų sistemos veiksnių išskyrė ir kiti investavimo ekspertai, šią savaitę dalyvavę Vilniuje vykusioje konferencijoje apie pensijų sistemos iššūkius Vidurio ir Rytų Europoje. Konferenciją surengė organizacija „PensionsEurope“ ir LIPFA.
