Baltijos šalių energetikos rinka: pavasario pradžia patvirtino tendenciją – elektros kainos išliko stabilios ir nusistovėjo ties 70-80 Eur riba

Kovas patvirtino ilgalaikes tendencijas, kurios įprastai stebimos Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje prasidėjus kalendoriniam pavasariui. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė energijos kaina „Nord Pool“ biržoje nusistovėjo ties 68.21 Eur/MWh riba ir, lyginant su vasariu, nežymiai mažėjo 9 proc. Didžiausios įtakos elektros kainoms regione turėjo ankstyvi pavasariški orai, itin naši saulės jėgainių generacija ir nesklandumai Šiaurės šalių energetikos infrastruktūroje.

Reklama

Nacionalinė šventė pažymėta rekordu

Kovo mėnesį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo 0,068 ct/kWh (su PVM), tuo tarpu aukščiausia siekė 58,45 ct/kWh (su PVM), mėnesio vidurkis – 8,25 ct/kWh (su PVM). Lyginant su vasariu, elektra nežymiai pigo 9 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 19,22 ct/kWh (su PVM).

Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ Rizikų valdymo ir analitikos padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, didmenines elektros kainas šalyje diktavo keli esminiai veiksniai.

„Pirmiausia, santykinai šilti orai leido išvengti netikėtų kardinalių energijos suvartojimo šuolių, kurie įprastai turi neigiamos įtakos kainų pokyčiams. Nors ir turėjome keletą vėsesnių periodų, jie ryškesnio poveikio nepadarė. Iš viso kovą nacionaliniu lygmeniu buvo suvartota 1029 GWh elektros, kai vasarį – 1026 GWh, tad vidutinis valandinis suvartojimas sumažėjo 6,2 proc.

Tuo pačiu galima pasidžiaugti, kad su pavasariu sugrįžusi saulė lėmė ženkliai išaugusią saulės jėgainių generaciją. Štai šventinę Kovo 11-ąją, 12 val., saulės jėgainės šalyje preliminariai gamino apie 605 MW žaliosios energijos – tokie rodikliai įprastai būdingi vasarai. Iš viso per mėnesį saulės jėgainės šalyje pagamino 93 GWh žaliosios energijos“, – skaičius pateikia V. Fiodorovič.

Jei saulės elektrinių efektyvumas kovą ženkliai augo, anot energetikos eksperto, to negalima pasakyti apie vėjo jėgaines. Kovo mėnesį generacija iš vėjo buvo itin nepastovi bei neleido užtikrinti stabilios gamybos. Iš viso vėjo jėgainės per mėnesį „prisuko“ 301 GWh elektros, tiek pat kiek ir vasarį. Šiuo atveju situaciją kiek gelbėjo vis dar intensyviai per pavasarinius potvynius dirbusios Latvijos hidroelektrinės, tiekusios žaliosios energijos perteklių į kaimynines šalis.

Pasak V. Fiodorovič, bendrai per kovo mėnesį iš atsinaujinančių išteklių (vėjo, saulės, vandens) Lietuvoje sugeneruota 486 GWh žaliosios energijos, kai per tą patį laikotarpį vasarį – 405 GWh.

Kaimyninėse šalyse tendencijos panašios

Elektros kainos panašiame lygyje nusistovėjo ir kaimyninėse Baltijos šalyse. Štai Latvijoje didmeninė kaina buvo 8,25 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 8,328 ct/kWh (su PVM).

„Baltijos šalių elektros rinkos itin panašios, tad ir energijos kainų pokyčiai neretai koreliuoja. Šiuo atveju kovą visame Baltijos regione sąlygas labiausiai diktavo ganėtinai ankstyvas pavasaris, lėmęs kiek susitraukusią bendrą paklausą bei į viršų besistiebiančią gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Čia galima vėl išskirti Latviją, kurioje patvinusios upės ypač mėnesio pradžioje vis dar davė daug darbo hidroelektrinėms. Štai vien vasario 26 d. – kovo 3 d. Latvijoje hidroelektrinių generacija augo dagiau nei 80 proc., nuo 93 iki 170 GWh, o susidaręs elektros perteklius buvo eksportuotas į Lietuvą ir Estiją“, – rinkos tendencijas apibūdina V. Fiodorovič.

„Enefit“ atstovas atkreipia dėmesį, kad dar viena esminė priežastis, turėjusi įtakos elektros kainoms, buvo situacija Šiaurės šalyse. Šiuo atveju Suomijoje kovą gamyba iš atsinaujinančių išteklių didelę mėnesio dalį buvo žemame lygyje, taip pat užsitęsė atominio reaktoriaus „Olkiluoto-3“ remontas, mažinęs gamybos pajėgumus regione. Papildomai prie to Estilnk 2 jungties remontas užsitėsė ir pagal darbartines prognuozes bus baigtas iki 2024 m. pabaigos. Tai turės įtakos ne tik galutiniai kaina turintiems biržos planus, bet ir norintiems užsifiksuoti.

Savo ruožtu Švedijoje laikinai vyko svarbaus „Forsmark-3“ reaktoriaus remonto darbai, kovo 21-ąją trumpam buvo apribota ir „NordBalt“ jungties veikla, todėl nebuvo galimybės į Baltijos šalis importuoti pigios skandinaviškos elektros energijos.

Be to, kovo pabaigoje dėl Lenkijos pusėje vykusių tinklo rekonstrukcijos darbų nuspręsta kuriam laikui išjungti „LitPol Link“ jungtį. Nepaisant to, pasak V. Fiodorovič, šios jungties apimtys nėra reikšmingos ir didelės įtakos besiformuojančiai elektros kainai Baltijos šalyse neturi.

Balandis – palankiausias mėnuo vartotojams

V. Fiodorovič pažymi, kad, žvelgiant retrospektyviai, balandis įprastai būna tas mėnuo, kuomet elektros kainos palankiausios vartotojams. Tokiai tendencijai didžiausios įtakos turi vyraujanti optimali oro temperatūra, kai patalpų iš esmės nereikia nei per daug šildyti, nei vėsinti, o tai mažina bendrą energijos paklausą.

„Tuo pačiu prielaidas elektros kainoms išlikti žemame lygyje ar netgi mažėti sudaro vis našiau dirbančios saulės elektrinės, prie kurių indėlio prisideda ir vėjo parkai, ir regiono hidroelektrinės. Tad balandį didmeninės elektros kainos iš esmės labiausiai priklausys nuo bendros energijos paklausos ir gamtos sąlygų diktuojamų gamybos pajėgumų“, – kalba „Enefit“ ekspertas.

Anot jo, norintieji prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės bei mažesnių elektros kainų, taip pat gali padaryti savo indėlį. Tam tereikia įsirengti nuosavą saulės elektrinę.

„Tiekėjai įprastai siūlo galimybę jėgainę įsirengti išsimokėtinai, tad tam net nėra reikalingos didelės pirminės investicijos. Beje, artimiausiu metu, valstybė planuoja paskelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą saulės elektrinėms įsirengti, todėl dabar itin tinkamas metas priimti sprendimą“, – rekomenduoja V. Fiodorovič.