Paskelbta
1 metai prieš-
Nelegalus darbas yra vienas iš šešėlinės ekonomikos veiksnių, kuris daro neigiamą poveikį sklandžiai gamybinei veiklai ir darbo jėgos kokybei bei trukdo įgyvendinti į augimą orientuotą ekonominę, socialinę ir biudžetinę politiką. Tai ne tik ekonominė našta valstybei ir visuomenei, bet ir tiesioginė grėsmė nelegaliai dirbančių darbuotojų sveikatai bei jų socialinėms garantijoms.
Dažnai nelegaliai dirbantys darbuotojai nuo to nukenčia patys: neretai jiems nesumokamas darbo užmokestis arba sumokama gerokai mažiau. Negana to, nelegaliai dirbantys darbuotojai gali būti atleidžiami be jokių įspėjimų, netaikomos kitos Darbo kodekse įtvirtintos garantijos.
VDI atliekama nelegalaus darbo pažeidimų kontrolė
Vienas iš prioritetinių VDI tikslų yra kova su nelegaliu darbu ir jo apraiškomis bei jų padariniais. VDI, kartu su šalies kitomis kontroliuojančiomis institucijomis, aktyviai organizuoja ir vykdo nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos, taip pat užsieniečių įdarbinimo tvarkos bei skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimų pažeidimų kontrolę.
2024 m. VDI atliko 7 032 nelegalaus darbo patikrinimus, t. y. 25 proc. daugiau nei 2023 m. ir 67 proc. daugiau nei 2022 m. Praėjusiais metais VDI nustatė 1 601 nelegaliai įdarbintą ir neregistruotą savarankišką veiklą vykdžiusį asmenį, t. y. 17 proc. mažiau nei 2023 m. (1 940 asmenų).
Nepaisant to, kad 2024 m. nelegaliai dirbančių asmenų skaičius mažėjo, pastebėta, jog didėja užsieniečių, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius. Palyginti su 2021 m. duomenimis, 2024 m. užsieniečių, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius padidėjo beveik 5 kartus ir sudarė 1 917 asmenų.
Statyba – vienas pavojingiausių sektorių
2024 m. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, kurie numato prievolę visiems asmenims, atliekantiems statybos darbus, turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, ir nustačius, jog atvejai, kai statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, laikomi nelegaliu darbu atliekant statybos darbus, VDI didžiausius savo žmogiškuosius išteklius skyrė kontrolei statybų sektoriuje.
Per 2024 m. VDI statybos sektoriuje atliko 3 411 nelegalaus darbo patikrinimų, o tai sudaro 49 proc. visų nelegalaus darbo patikrinimų (7 032). Per šiuos patikrinimus nustatyti 783 nelegaliai dirbę ir nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys, o tai sudaro 49 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbančių ir nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdžiusių asmenų skaičiaus.
Kodėl nelegalus darbas išlieka problema?
Nelegalus darbas dažniausiai kyla dėl ekonominių priežasčių, nes darbdaviai siekia sumažinti sąnaudas, išvengdami mokesčių ir socialinių įmokų. Kai kurie darbuotojai tiesiog nežino savo teisių arba nesupranta oficialaus įdarbinimo svarbos. Be to, darbuotojai dažnai bijo pranešti apie pažeidimus.
Kas laukia įmonių, kurios nelegaliai įdarbina darbuotojus?
Darbdaviams, nelegaliai įdarbinantiems darbuotojus, skiriamos finansinės baudos. 2024 m. liepos 1 d. padidėjus sankcijoms už nelegalų darbą, darbdaviams (fiziniams asmenims) skiriama bauda nuo 2 000 Eur iki 5 000 Eur, o darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo 1 500 Eur ik 5 000 Eur. Už pakartotinį pažeidimą skiriamos baudos dydis siekia nuo 5 000 Eur iki 6 000 Eur. Darbdaviams (juridiniams asmenims) skiriama nuo 3 iki 12 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui (juridiniam asmeniui), jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą skiriama nuo 6 iki 24 MMA dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Be to, nustačius nelegalų darbą, darbdaviui numatyta pareiga nelegaliai dirbusiam asmeniui sumokėti ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą.
Paminėtina, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. VDI interneto svetainėje viešinama informacija apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus teisės pažeidimus. Viešinant šią informaciją detalizuojami identifikaciniai teisės pažeidimą padariusių juridinių ir fizinių asmenų duomenys, taip pat nurodomas teisės akto straipsnis, pagal kurį nustatytas teisės pažeidimas. Informacija viešinama vienus metus, išskyrus informaciją dėl teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir 56-1 straipsnio 1 dalyje, – ši informacija viešinama trejus metus. Informacijos viešinimo terminas skaičiuojamas nuo VDI administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo ar administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Suėjus atitinkamai vienų ar trejų metų terminui, informacija pašalinama iš VDI interneto svetainės.
Daugiau informacijos apie nelegalaus darbo statistiką rasite VDI puslapyje VDI atviri duomenys.
Darbdaviai apie pašalintus pažeidimus galės pranešti paprasčiau – per VDI elektroninį portalą
Nuo 2026 m. sausio 1 d. – didesnis minimalus darbo užmokestis
Metų pabaigos premijos: kada – tik motyvacija, o kada – ir darbdavio pareiga?
VDI primena: pasirengimas darbui, persirengimas specialiais drabužiais ar kasos perėmimas – tai darbo laikas
Metų pabaiga darbovietėse: VDI išskiria dažniausiai kylančius klausimus
Praėjusią savaitę darbo vietose neapsieita be nelaimių: fiksuoti 3 sunkūs sužalojimai ir 2 mirtini atvejai
Trumpalaikiai darbai šventiniu laikotarpiu: ką svarbu žinoti apie terminuotas darbo sutartis?
Darbo vietoje taikomas psichologinis smurtas – ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas
Trumpesnė darbo diena prieš šventes: ką būtina žinoti darbuotojams ir darbdaviams






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...