Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Net ir aukščiausio lygio profesionalai, pretenduojantys į itin solidžias pareigas, šiandien į darbo pokalbius vis dažniau ateina vilkėdami nebe griežtus kostiumus, o džemperius ar kitą laisvalaikio aprangą. Nors tokia situacija dar prieš kelerius metus būtų sunkiai įsivaizduojama, šiandien jau tapo realybe, sparčiai keičiančia verslo aplinką. Kostiumas – kadaise buvęs rimtumo, autoriteto ir statuso simboliu, šiandien pamažu traukiasi iš kasdienybės. Ir tai, kas dabar vyksta, yra ne atsainumo požymis ir net ne trumpalaikė mada.
Formalumas praranda prasmę
Tai, kad oficialus aprangos kodas tirpsta net tarp aukščiausios grandies vadovų, o bet koks formalumas praranda prasmę ir sparčiai keičia verslo aprangos tendencijas, pastebi daugiau nei 25-erių metų praktinę patirtį personalo ir verslo valdymo srityje sukaupusi įdarbinimo paslaugų profesionalė, pokyčių bei žmogiškųjų išteklių valdymo ir vadovų paieškų ekspertė Virginija Ragauskienė, UAB „Atticae“ direktorė.
Pasak jos, tai, kas dar prieš dešimtmetį buvo neįsivaizduojama, šiandien jau tapo norma: „Kandidatai, eidami į darbo pokalbius net ir į aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas, vis rečiau renkasi klasikinį kostiumą. Jį keičia laisvesni deriniai – švarkas su džinsais, džemperiai, sportinio stiliaus avalynė.“
Ir tai nebėra tik išskirtiniai atvejai. V. Ragauskienė prisimena vieną situaciją, kuri jai itin įstrigo: „Į vienos finansų įstaigos vadovės pozicijos atranką atvyko kandidatė iš bankinio sektoriaus, vilkėdama džemperį. Iš pirmo žvilgsnio – netikėta, bet vos prasidėjus pokalbiui buvo aišku: ji profesionali, kompetentinga, žino, ką daro, ir ką nori pasiekti. Laisvalaikio stiliaus drabužių pasirinkimas kandidatuojant į aukštą poziciją rimtame darbo pokalbyje nė kiek nesumenkino jos autoriteto – priešingai, parodė autentiškumą ir pasitikėjimą savimi.“
Tokie pavyzdžiai, anot Virginijos, vis dažnesni. Ir tai – ne atsitiktinumas ar vienetiniai atvejai, o vis dažnesnės šiandieninės darbo rinkos tendencijos, kurias diktuoja sparčiai besikeičianti verslo kultūra.
„Pokyčiai aprangoje prasidėjo dar anksčiau – daugelyje įmonių tai sutapo su Skandinavijos kapitalo atėjimu į Lietuvą. „Jeans friday“ tapo „jeans everyday“. Kodėl? Nes vadovai nebenori stovėti aukščiau savo komandos. Ne dėl mados – dėl požiūrio. Lyderystė ėmė remtis ne kostiumu, o vertybėmis,“ – pabrėžia žmogiškųjų išteklių valdymo ir vadovų paieškų ekspertė V. Ragauskienė.
Z karta taisyklių nebemato, todėl jų ir nelaužo
Šiandienos pokyčius dar labiau pagreitino Z karta – jauni specialistai, kuriems taisyklės tarsi prarado matomumą. Jie nesiekia laužyti normų, jie tiesiog gyvena be jų.
V. Ragauskienės nuomone, būtent ši karta privertė vyresnius kolegas pažvelgti į darbą kitaip.
„Jaunesni darbuotojai nori būti vertinami už rezultatus, ne už išorę, ne už tai, kaip atrodo. Jie neieško taisyklių ir jiems net sunkoka suvokti jų reikalingumo prasmę – jie tiesiog kuria vertę. Tai iššūkis vadovams ir atrankų specialistams, nes šiandien reikia pamatyti daugiau nei matosi iš pirmo žvilgsnio, – teigia ji. – Tačiau turiu pripažinti, kad daugelis organizacijų vis dar nejučia vertina pagal išorę – kaip žmogus atrodo, kalba, kokį pirmą įspūdį palieka. Tačiau ši paradigma sparčiai keičiasi. Galbūt tai mūsų, vyresnių kartų, įsitikinimas, kad autoritetas „gyvena švarke“. Bet, deja, jau laikas atskirti „atrodyti profesionaliai“ nuo „būti profesionalu.“
Darbdaviams – nauji įpareigojimai
Pasak ekspertės, štai todėl šiandien atrankose vis dažniau vertinama turinio kokybė, vertybinis stuburas, mąstymas ir požiūris į darbą, o ne drabužio pasirinkimas.
„Jei žmogus jaučiasi savimi, jis kuria daugiau vertės – tiek klientui, tiek komandai. O ar jis vilki džemperį, ar kostiumą, tai jau tampa antraeiliu klausimu,“ – sako V. Ragauskienė.
Naujoji lyderystė – be formalumo barjero
Pasak „Atticae“ direktorės, lyderystė šiandien remiasi ne hierarchija, o žmogiškumu ir lygybe.
„Vadovai nebenori atrodyti aukščiau už komandą. Jie nori būti kartu, dalintis atsakomybe, būti prieinami. Tai iš esmės keičia vadovavimo kultūrą. Kostiumas šioje naujoje realybėje praranda galią – nes ją perima žmogaus asmenybė,“ – aiškina ekspertė.
Šis virsmas, jos teigimu, prasidėjo ne vakar ir ne rytoj baigsis. Tai – natūralus lyderystės evoliucijos etapas, kai stiprėja vertybiniai ryšiai, o ne formalūs simboliai.
Svarbu matyti žmogų, o ne jo drabužį
„Patirtis, kompetencijos – tai svarbu. Bet renkant žmogų į vieną ar kitą darbo poziciją vis dažniau lemiamas veiksnys yra jo emocinis intelektas, vertybės ir žmogaus vidinė kryptis. Šiandien, kai kandidatas gali atrodyti visiškai kitaip nei anksčiau buvo priimta, nuojauta sprendžiant, kuris yra tinkamiausias vienai ar kitai pozicijai, tampa svarbesnė nei bet kada anksčiau,“ – pabrėžia V. Ragauskienė. Sporte svarbus ne tik talentas
Būtent ši nuojauta – gebėjimas pajausti žmogaus tikrą potencialą – tampa naujuoju personalo profesionalų įrankiu.
„Atranka nebėra mechaninis procesas. Ji – tarsi menas, kai per pokalbį pamatai, kas slypi už žodžių, už išvaizdos, už įvaizdžio. Ir tai reikalauja ne tik patirties, bet ir vidinio jautrumo,“ – sako ekspertė.
Atėjo eilė žmogui
Kostiumas šiandien nebėra profesionalumo sinonimas. Jis – tik simbolis, kurio vietą dabar pagaliau jau pradeda užimti pats žmogus, jo požiūris ir vertybinis turinys.
„Mūsų užduotis – ne sugrąžinti kostiumą, o išmokti matyti profesionalumą žmoguje, o ne jo drabužyje,“ – apibendrina V. Ragauskienė. Kaip debesų technologijos padės įmonėms išaugti?
Galiausiai klausimas lieka labai paprastas, bet esminis: ar vertinti žmogų pagal rezultatus – ar pagal tai, kaip jis atrodo. V. Ragauskienė įsitikinusi, kad šiuolaikinė darbo rinka į šį klausimą jau pati atsako – kostiumas savo misiją jau atliko. Dabar eilė atėjo vertinti patį žmogų – sutikti jį ne pagal drabužį, o sugebėti įžvelgti jame profesionalą, su vertybėmis, autentiškumu ir gebėjimu kurti prasmę. Jūrų muziejui padovanotas praėjusiame šimtmetyje naudotas naro kostiumas
Asmeninio albumo nuotrauka
Pokyčių bei žmogiškųjų išteklių valdymo ir vadovų paieškų ekspertė Virginija Ragauskienė, UAB „Atticae“ direktorė
Kristina Kasparavičė






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...