Dainius Vaičikonis. 2024-ieji – Europos SVV investicijų į tvarumą proveržis. Ar tokiu pat keliu žengia ir Lietuvos verslai?

93 proc. ES Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) 2024-aisiais investavo arba artimiausiu metu planavo investuoti bei įgyvendinti bent vieną iniciatyvą, susijusią su tvarumu. Tokią tendenciją parodė „Eurobarometro” atlikta Europos įmonių apklausa. Ne išimtis ir Lietuva, kur, pagal apklausą, bene populiariausia buvo investuoti į energijos taupymą. Tiesa, trečdalis ES įmonių nurodė, kad tvarumas buvo susijęs su nemenkomis išlaidomis, tad tam, kad sėkmingai įgyvendinti tokias iniciatyvas, jos ieškojo išorinio finansavimo. Panašu, kad Lietuva šiuo klausimu šiemet irgi buvo ne išimtis.

Reklama

Remiantis „Eurobarometro” apklausa, daugiausia – 66 proc. Europos SVV, šiuo metu investuoja į energijos taupymą bei atliekų mažinimą. Lietuvoje, tuo tarpu, tarp apklausoje dalyvavusių įmonių, į energijos taupymą investavusios teigė net 72 proc.

Įdomu tai, kad siekiant taupyti energiją SVV vis aktyviau investuoja į atsinaujinančią energetiką. Naujausiais „Eurobarometro” duomenimis, viena iš dešimties ES SVV įmonių šiuo metu gamina atsinaujinančią energiją vietoje, o kiek daugiau nei penktadalis perka energiją iš atsinaujinančios energijos tiekėjų.

Skaičiuojama, kad per gerą dešimtmetį šie skaičiai netgi padvigubėjo.

Kita vertus, kaip ir minėjau, nemaža dalis ES SVV pripažino, kad tvarumas reikalauja reikšmingų investicijų. Tad natūralu, kad daliai jų, aktyvėjant tvarumui, teko ieškoti finansavimo išorėje, kas leidžia daryti prielaidą, jog šiemet Europoje įmonių aktyvumas kreipiantis į finansų įstaigas dėl finansavimo tvarumo projektams, buvo didesnis nei pernai. Remiantis vidiniais „Finpro” duomenimis, drįsčiau teigti, jog panašios tendencijos šiemet buvo ir Lietuvoje.

Vidiniai duomenys rodo, kad lyginant su praėjusias metais, šiemet dėl finansavimo tvarumo projektams kreipėsi kone dvigubai daugiau įmonių, o finansavimo sumų poreikis siekė nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų.

Dažniausiai, kaip ir pernai, dėl finansavimo įmonės kreipėsi norėdamos įsirengti atsinaujinančios energijos išteklius tokius kaip saulės elektrinės.

Tačiau padaugėjo ir tokių SVV įmonių, kurios, pavyzdžiui, finansavimo ieškojo siekdamos savo gamyklose įsidiegti naujos kartos įrangą, kuri leistų efektyviau vartoti energiją, mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį technologiniuose procesuose ir pan. Jeigu reikėtų prognozuoti, ar galime kažko panašaus ar net geriau tikėtis ir kitais metais, drįsčiau sakyti, kad taip.

Na, o įmonių drąsą investuoti į tvarumą ir toliau turėtų didinti ne tik tokie dalykai kaip dar pernai įsigaliojusi Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, toliau – CSRD), ar tai, kad ES yra apskritai įsipareigojusi iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. Taigi, aktyviai ieško būdų kaip paremti SVV projektus, kurie mažina anglies dvideginio emisiją, skatina atsinaujinančią energiją ir efektyvesnį išteklių naudojimą.

Reklama

Drąsą investuoti į tvarumą gali padidinti ir faktas, kad šiemet Europos centrinis bankas jau net triskart apkarpė palūkanų normas. Tikėtina, kad dar gali karpyti ir kitąmet, tad tai leidžia daryti prielaidą, kad kitąmet įmonėms skolinimasis bus dar pigesnis. Taigi, ir galimybės toliau
investuoti į tvarumą, tikėtina, bus geresnės.

Yra toks posakis, kad ateitis priklauso nuo būtent dabar atliekamų, ryžtingų veiksmų. Ir panašu, kad to ryžto ES SVV 2024-aisiais tikrai netrūko. Šie metai buvo SVV investicijų į tvarumą proveržio metai.

Lietuvos SVV savo noru investuoti į tvarumą taip pat neatsiliko, o tai yra vilties teikiantis ženklas, kad kitąmet noras su vidiniais ar išoriniais finansiniais šaltiniais investuoti į tvarumą, taip pat niekur nedings. Galbūt net ir bus dar didesnis.