Degalų kainų šuolis: pasienio degalinės praranda klientus, vežėjai pilasi svetur

Tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos pigesnių degalų ieško kaimyninėse šalyse. Ekspertai baiminasi, kad ši tendencija gali neigiamai atsiliepti valstybės finansams ir siūlo ieškoti sprendimų. Vienas jų – tartis su kaimyninėmis valstybėmis dėl akcizų tarifų suvienodinimo.

Reklama

Dėl dyzelino akcizo padidinimo Lietuvoje degalai nuo metų pradžios kainuoja gerokai daugiau nei Lenkijoje. Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius, teigia, kad daugelis transporto bendrovių nuo sausio yra apsisprendusios degalų Lietuvoje nebesipilti ir tai daro tik neturėdamos kitos išeities.

„Absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, kurios vykdo tarptautinius pervežimus, nuo sausio 1 dienos yra sustabdžiusios kuro pylimą Lietuvoje iki minimumo. Šiuo metu daugelis degalus pilasi Lenkijoje arba kitose šalyse. Įmonės, kurios aptarnauja Skandinavijos regioną, Lietuvą jau irgi aplenkia, nes kainos susilygino su skandinaviškomis. Matematiškai labiau apsimoka pilti kurą netgi Švedijoje“, – sako vežėjų atstovas.

Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kitų regiono valstybių didžiulę įtaką daro transporto įmonėms, kurios savo pervežimų maršrutus optimizuoja taip, kad galėtų degalus piltis ten, kur jie pigiausi. Skaičiuojama, kad pilną baką degalų Lietuvoje šiuo metu užsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei degalus pildamasis kaimyninėje Lenkijoje.

Ragina tartis su kaimynais

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA), vienijančios šalies degalinių tinklus, prezidentė Kristina Čeredničenkaitė sako, kad su didžiausiais nuostoliais per pirmąsias tris šių metų savaites susidūrė pasienio degalinės – jų pardavimai sumažėjo net 50 proc.

„Transporto įmonės yra vienas pagrindinių degalinių klientų, tad jų sprendimai nepilti dyzelino Lietuvoje turi skaudžias pasekmes mažmeninės prekybos degalais sektoriui, o tai gali turėti tiesioginę įtaką akcizo surinkimui ir valstybės įsipareigojimų vykdymui – nuo krašto apsaugos iki socialinių reikmių“, – teigė asociacijos vadovė.

K. Čeredničenkaitės nuomone, siekiant spręsti šią problemą būtina kuo greičiau ieškoti kompromisų su kaimyninėmis šalimis ir tartis dėl bendrų sprendimų, kurie padėtų sumažinti konkurenciją tarp valstybių ir apsaugotų šalies ekonomiką.

„Jau dabar turėtume žvelgti į 2026 metus, kurie pagal dabartinius akcizo didinimo planus atneš dar didesnį degalų brangimą. Čia būtinas valstybės vadovų įsikišimas, kad šalys pradėtų derėtis dėl vienodesnių sąlygų bent jau mūsų regione. Dabartinė situacija reikalauja ekonominės diplomatijos. Priešingu atveju ši tendencija gali turėti ilgalaikį poveikį Lietuvos biudžetui”, – teigia K. Čeredničenkaitė.

Jos teigimu, Lietuva galėtų inicijuoti diskusijas su kitomis ES šalimis dėl vienodo iškastinio kuro apmokestinimo visoje ES. „Bent jau būtų naudinga pasiekti susitarimą su Lenkija, kad abi šalys galėtų vykdyti tolygią transporto dekarbonizaciją, nesiremdamos skirtingais mokestiniais principais“, – sako LIEPA vadovė.

Apmokestinimu smarkiai lenkiame kaimynes

Skirtingų ES šalių mokesčių politika dyzelino atžvilgiu skiriasi, tačiau šalyse, su kuriomis Lietuvai tenka konkuruoti, jis apmokestinamas mažiau.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, skaičiuojant tai, kiek įsipylus litrą dyzelio iš to gauna valstybės biudžetas, lyderės ES yra Airija ir Danija – po 0,94 Eur nuo litro degalų. Lietuva tarp labiausiai apmokestinančių dyzeliną valstybių šiuo metu kartu su Latvija yra 12–13 vietose – biudžetui nuo kiekvieno nupirkto litro degalų čia tenka 0,79 Eur. Tu tarpu Lenkija pagal šį rodiklį tik 20-oje vietoje – 0,67 Eur, Estija vos 26-oje – 0,63 Eur.

EK sausio 20 d. duomenimis, litras dyzelino Lietuvoje ir Estijoje vidutiniškai kainavo 1,64 euro, kai tuo tarpu Lenkijoje – 1,48 euro, Latvijoje – 1,65 euro.

P. Drižo teigimu, šiuo metų aljansui priklausančių bendrovių skaičiai yra gąsdinantys – vežėjai svetur užsipila dešimtis milijonų litrų dyzelino, kurį anksčiau pildavosi Lietuvos degalinėse.

„Mano vertinimu, su sprendimu pakelti akcizą mes ne tik kad nesurinksime tų papildomų 170 mln. eurų, bet ir to, ką surinkdavome iki sausio. Transporto sektorius Lietuvoje yra didžiulis, turime 60 tūkst. vilkikų parką. Koks 15 proc. iš jų degalus pildavosi Lietuvoje, o dabar ta dalis sumažės iki minimumo ir tai pasijus tikrai ne į gerąją pusę“, – teigia vežėjų atstovas.

Vežėjai šalį kerta nestabteldami

Karolis Stasiukynas, Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas, teigia esantis tikras, kad degalinės pajamų kur kas mažiau gaus ne tik dėl to, kad jose rečiau lankysis gyventojai ir transporto sektoriuje dirbantys vairuotojai, bet ir šalį kertantys užsienio šalių vežėjai.

„Blogiausia yra žmonėms, kurie negali niekur išvažiuoti arba važiuoti turi į Lenkiją. O vežėjai iš kitų šalių, kurie kerta Lietuvą ir orą teršia čia, kelius gadina čia, degalus pilasi kitose šalyse, mokesčiai nukeliauja kitoms valstybėms. Negalime būti brangiausi Europoje. Turime piktą kaimyną, turime galvoti apie ateitį. Lietuva vis tiek bus tranzitinė šalis, tad nepasiimti pinigų ir nepanaudoti jų gynybai, švietimui ar sveikatos apsaugai būtų nelogiška“, – dėsto K. Stasiukynas. Jo teigimu, klientų sumažėjimą pajautė daugelis sąjungai priklausančių degalinių, kai kurių apyvarta taip pat krito net 50 proc.

„Nesurinkti PVM ar akcizo skaičiai labai aiškiai matosi kiekvieną dieną. Kadangi kasos yra sujungtos su Mokesčių inspekcija, nesunku patikrinti, kiek pernai buvo degalų pilamasi tą pačią dieną. Akivaizdu, kad mes planuotų pinigų į biudžetą nesurinksim“, – konstatuoja pašnekovas.