Paskelbta
7 mėnesiai prieš-
Europos Sąjungos (ES) krovinių vežimo keliais rinkai šįmet prognozuojamas nuosaikus augimas, tačiau atsigaunantis krovinių srautas Europoje gali aplenkti Lietuvos vežėjus, kurių konkurencingumą apribos planuojamos mokestinės naštos didinimas, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) rinkos apžvalgoje.
Remiantis „Transport Intelligence“, ES kelių krovinių pervežimo rinka 2025 m. augs 2 proc. ir pasieks 437 mlrd. eurų vertę. Pernai ES krovinių apyvarta tonkilometriais augo 0,5 proc., o šiais metais tikimasi 1 proc. augimo.
TTLA vadovas Povilas Drižas sako, kad Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui bus sudėtinga išnaudoti ES krovinių rinkos augimą dėl neproporcingų mokesčių konkuruojančiose rinkose.
„Mūsų šalies transporto įmonės šįmet susiduria su dvigubu išbandymu. Pirma, dėl akcizų politikos dyzelinas Lietuvos degalinėse tapo neįperkamas. Antra, verslas su nerimu laukia galimo transporto priemonių draudimo pabrangimo“, – sako P. Drižas. Jis priduria, kad degalai ir transporto priemonių draudimas sudaro didžiausias veiklos sąnaudas įmonėms, krovinius vežančioms kelių transportu. Kelių transporto paslaugų eksportas mažėjo 3 proc
Siūloma įvesti naują mokestį – 10 proc. tarifą ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas susijęs su ūkine veikla. „Lietuvoje įregistruota 64 tūkst. tarptautinius krovinius vežančių vilkikų. Vien tik šių transporto priemonių kasko ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidos didėtų apie 15 mln. eurų per metus”, – sako P. Drižas.
Jis priduria, kad nuo šių metų pradžios Lietuvoje pastebimai didėjo akcizas dyzeliniam kurui. Siekdamos sumažinti veiklos sąnaudas, tarptautinio krovinio vežimo įmonės, įskaitant tranzitu vykstančius vežėjus, šįmet yra priverstos aplenkti Lietuvos degalines ir degalus piltis Lenkijoje, Latvijoje ir kitose aplinkinėse šalyse, kur akcizai mažesni. Eksporto rinkos atsigauna lėtai, didžiausiu trikdžiu išlieka žaliavos kaina
„Be didėjančių veiklos sąnaudų, pagrindiniais iššūkiais lieka vairuotojų trūkumas visoje ES, dėl kurių pritraukimo ir įdarbinimo konkurencija toliau augs. Niekur nedingo geopolitinės įtampos. Naujo neapibrėžtumo įnešė JAV inicijuojami prekybos karai“, – sako P. Drižas.
Jis primena – Lietuvos transporto įmonės ES rinkoje pasižymi aukštu konkurencingumu, ne kartą įrodė didesnį ekonominį atsparumą, palyginti su kitų šalių vežėjais. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2013-2023 m. Lietuvai pavyko pasiekti didžiausią Bendrijoje konteinerinių vežimų kelių transportu apyvartos augimą. TTLA skaičiavimais, šalies įmonės kelių transportu gabenamų konteinerių apimtis per pastarąjį dešimtmetį didino daugiau nei triskart – nuo 0,6 mln. iki daugiau nei 2 mln. tonkilometrių.
Pasak P. Drižo, Lietuvos transporto ir logistikos įmonių ekonominis atsparumas tarptautinėje rinkoje nėra begalinis. Mokestinių pakeitimų ir imigracinės politikos sprendimų neapibrėžtumas apsunkina ilgalaikį investicijų planavimą, apriboja verslo konkurencingumo galimybes tarptautinėje rinkoje. „Todėl mūsų lūkestis sprendimų priėmėjams yra ne mokestinės naštos didinimas, bet verslą skatinančios priemonės, leidžiančios kompensuoti galimus praradimus, siekiant plėsti transporto paslaugų eksportą, sukuriant pridėtinę vertę visai ekonomikai“, – pažymi P. Drižas. Būsto rinka atsigauna
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. kelių transportu vežta 80 proc. visų krovinių, kai 2020 m. ši dalis buvo 63 proc. Krovininio kelių transporto paslaugų eksporto apimtys sudaro ketvirtadalį viso šalies paslaugų eksporto. Transporto įmonės yra vienos daugiausiai mokesčių sunešančių ekonominės veiklos sektorių.
2023 m. sparčiai augo krovinių vežimas keliais, vežta daugiau keleivių
Degalų kainų šuolis: pasienio degalinės praranda klientus, vežėjai pilasi svetur
Kelių transporto paslaugų eksportas mažėjo 3 proc. – ką slepia šis nuosmukis?
Transporto sektorius 2024-aisiais: pozityvumo turėtų būti daugiau
Lietuvių pergalė Ispanijoje – kompensacijas už kurą gaus visų ES šalių transporto įmonės
Susisiekimo ministerija kitą savaitę kviečia į pirmąją susisiekimo sektoriaus apžvalgos ir atvirų duomenų konferenciją
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...