Mažas vabzdys – didelis verslas: kodėl maisto technologijos traukia investuotojų žvilgsnius

Vienas iš pačių sudėtingiausių šiandien maisto pramonei tenkančių iššūkių – užtikrinti, kad maistas būtų prieinamas milijardams žmonių, auginti ir gaminti efektyviai bei nekenkti aplinkai. Kad jis būtų sėkmingai įveiktas, maisto auginimas ir gamyba turi stipriai pasikeisti. Viena iš naujų ir perspektyvių sričių – alternatyvių baltymų gamyba. Prognozuojama, kad alternatyvių baltymų rinkos laukia eksponentinis augimas ir 2035 m. jos dydis sieks 290 mlrd. JAV dolerių. Prie maisto pramonės pokyčių prisidės ir lietuvių įmonė „Divaks“, Marijampolės LEZ gaminsianti aukštos pridėtinės vertės vabzdžių baltymų ingredientus.

Reklama

Vienas iš neatsiejamų maisto pramonės bruožų – šio sektoriaus dydis ir nuolatinė plėtra. Augantis gyventojų skaičius ir drauge su juo didėjantis maisto poreikis vis labiau skatina ieškoti naujų sprendimų maisto gamyboje ir tiekime. Erdvę, palankią pokyčiams, atveria aukštosios technologijos, kurių dėka sparčiai keičiasi visos maisto sektoriaus šakos. Viena iš pokyčių krypčių – ieškoma naujų būdų aprūpinti rinką pilnavertei mitybai reikalingais baltymais.

Maisto technologijų įmonė „Divaks“ rinkai siūlo alternatyvius baltymus – ingredientus iš vabzdžių. Jų pagrindas – džiovintos didžiųjų milčių lervos – priskiriamos naujo maisto (angl. novel food) kategorijai. Į naujo maisto ir jo pritaikymo galimybių paieškas palankiai žiūri ir Europos Sąjunga (ES), jau patvirtinusi vabzdžių produktus žmonių vartojimui

„Didėjantis pasaulio gyventojų skaičius – ne vienintelis faktorius, maisto sektorių stumiantis pokyčių link. Prie to prisideda tokie aplinkosaugos iššūkiai kaip mažėjantis ūkininkavimui tinkamų žemės plotų prieinamumas, bioįvairovės mažėjimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas. Tai skatina vertikalaus ūkininkavimo, automatizacijos plėtrą ir investicijas į tuos rinkos žaidėjus, kurie transformuoja maisto pramonę į efektyvesnę ir tvaresnę“, – sako „Divaks“ valdybos pirmininkas Audrius Grušnis.

Planuojama, kad projekto įgyvendinimui iš viso prireiks 67 mln. eurų investicijų, kurios bus panaudotos moksliniams tyrimams ir plėtrai, gamyklos pastato statyboms, technologiniams įrenginiams, ir apyvartinėms lėšoms. Pirminiuose projekto vystymo etapuose pritraukusi 4,5 mln. eurų, šiuo metu įmonė jau yra užsitikrinusi didžiąją dalį planuotos investicijų sumos, o reikšminga dalis investuotojų jau padidino savo pirmines investicijas. „Divaks“ siekia užsitikrinti visą reikiamą kapitalą iki šių metų rudens.

Galimybes atveria tyrimai ir reguliavimas

„Gerai apgalvotos alternatyvių baltymų atsiradimo politikos dėka, valgomųjų vabzdžių produktai didžiausią pagreitį įgyja būtent Europoje“, – pasakoja „Divaks“ vadovas Kęstutis Lipnickas. Šių produktų gamintojus ir kitus suinteresuotus rinkos dalyvius vienija ne pelno siekianti organizacija IPIFF – Tarptautinė vabzdžių maistui ir pašarams platforma. Šiandien ši organizacija vienija 79 narius iš 23 pasaulio šalių, iš kurių 14 – ES valstybės. Lietuviška kompanija „Divaks“ – taip pat aktyvi šios organizacijos narė.

„Formuojasi stiprus ingredientų iš vabzdžių gamintojų, jų klientų, akademinių institucijų ir technologijų tiekėjų tinklas. Tai paspartina vabzdžių baltymų sektoriaus vystymąsi ir padeda greičiau sukurti ir pritaikyti inovatyviausias technologijas bei produktus. Pirmaudami šioje srityje ir bendradarbiaudami su kitais lyderiais turime galimybę drauge formuoti ES reguliacinę aplinką, o naujausius pasiekimus ir žinias pritaikyti projektuojamoje „Divaks“ gamykloje, kuri pradės veikti jau 2025 m. pradžioje“, – sako K. Lipnickas.

Tobulindama pažangias vabzdžių auginimo bei apdirbimo technologijas ir perspektyvių funkcinių ingredientų gamybą, įmonė bendradarbiauja su aukščiausio lygio tarptautinėmis akademinėmis institucijomis ir tyrimų centrais, tokiais kaip „Danish Technological Institute“ ar „Inagro“, o Lietuvoje – su „Gamtos tyrimų centru“ bei Kauno technologijos universitetu. Tai padeda užtikrinti aukščiausią galutinių produktų kokybę, saugumą ir atsekamumą. Tyrimų išvados praktiškai pritaikomos planuojant pramoninę gamybą bei bandomojoje „Divaks“ gamykloje Vilniuje. Joje pagaminti produktai ir jų pavyzdžiai jau tiekiami maisto pramonės įmonėms daugiau nei 10-tyje ES šalių.

2022 m. pabaigoje į valgomųjų vabzdžių sektorių Europoje jau buvo investuota daugiau nei 1,5 mlrd. Eur. IPIFF skaičiavimais, 2030 m. vabzdžių baltymų pramonėje Europoje dirbs apie 30 tūkst. darbuotojų. Tuo tarpu pasaulinė valgomųjų vabzdžių rinka, 2022 m. įvertinta 1,5 mlrd. JAV dolerių, 2030 m. jau sieks 9,6 mlrd. JAV dolerių, prognozuoja rinkos tyrimų ir konsultacijų įmonė „Meticulous Research“. Jos skaičiavimais, tais metais sektorius patieks rinkai daugiau nei tris milijonus tonų produkcijos.

„Divaks“ valdybos pirmininkas Audrius Grušnis pasakoja, kad sparčią sektoriaus plėtrą lemia pasaulinės tendencijos ir palankus investuotojų vertinimas. „Gerų naujienų sektoriuje netrūksta. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites prancūzų bendrovė „Ynsect“ pritraukė 160 mln. Eur investicijų. Tai – signalas, kad vabzdžių maistui sektorius sėkmingai įsitvirtina maisto pramonės šakoje“, – sakė A. Grušnis.

Jau pritaikomi ir naudojami gamyboje

Maistingi vabzdžių baltymai ir riebalai gali būti pritaikomi įvairiuose maisto produktuose, pavyzdžiui, kepiniuose, makaronuose, mėsos patiekaluose, jais taip pat galima praturtinti gėrimus ar saldumynus. Tačiau „Divaks“ veikla neapima maisto produktų gamybos, įmonės paruošti ingredientai skirti maisto gamintojams.

„Kad išnaudotume visą vabzdžių ingredientų potencialą, turime pritaikyti juos naudojimui ruošiant skirtingą maistą. Tam reikalingi įvairių funkcinių ir maistinių savybių produktai, pavyzdžiui, kartais reikalingi vabzdžių miltai su sumažintu riebalų kiekiu, o kartais labiau tinkami ingredientai turintys rupesnę tekstūrą“, – pasakoja „Divaks“ vadovas Kęstutis Lipnickas.

Galimybę pakeisti žirnių baltymus pranašesniais vabzdžių baltymais jau išmėgino šaltyje džiovintus produktus „Supergarden“ gaminanti UAB „Geld Baltic“. Įmonės vadovė Laura Kaziukonienė pasakoja, kad išskirtinius rezultatus pavyksta pasiekti integruojant skirtingas inovacijas.

„Pagrindinę mūsų įmonėje naudojamą maisto apdirbimo technologiją, liofilizavimą, alternatyvių baltymų naudojimas puikiai papildo. Naudodami „Divaks“ ingredientus pagaminome pavyzdinę partiją vaisių užkandžių, kuriuose dar daugiau skaidulų ir sveikatai palankių aminorūgščių. Liofilizuotą ir vabzdžių baltymais praturtintą maistą jau kuris laikas vartoja astronautai kosmose, o šiandien tokį jau gaminame ir išbandome ir Lietuvoje“, – sakė L. Kaziukonienė.

Įvairūs produktai vystomi siekiant plėsti „Divaks“ asortimentą, nuolat didinti ingredientų, sukurtų pagal individualius klientų poreikius, dalį. Tai – vienas iš išskirtinių įmonės pranašumų, kurio pagrindas – dėmesys tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir sklandus bendradarbiavimas su plačiu partnerių bei klientų ratu.