Paskelbta
11 minučių prieš-
Ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonių restruktūrizavimas vis dažniau tampa gelbėjimosi ratu verslui, tačiau kartu – sudėtingu išbandymu partneriams bei kreditoriams. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip pozityvus procesas, leidžiantis išsaugoti veiklą ir darbo vietas. Vis dėlto už gražios idėjos slypi daug strateginių manevrų ir paslėptų spąstų, apie kuriuos būtina žinoti.
Restruktūrizavimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir ypatingo budrumo. Tai yra teisinė procedūra, skirta gyvybingoms įmonėms, kurios susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Jos tikslas – padėti išvengti bankroto, išsaugoti turtą ir tęsti veiklą.
„Restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad įmonei suteikus pagalbą ji gali ne tik atsitiesti, bet ir toliau veikti. Tai nėra paprastas būdas nusimesti skolas – tai ilgalaikė strategija, skirta atkurti mokumą“, – aiškina advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė dr. Ieva Strunkienė. Viena didžiausių šio proceso ypatybių – restruktūrizuojamos įmonės valdymą išlaiko tie patys vadovai. Tai padeda išsaugoti partnerių bei darbuotojų pasitikėjimą, išlaikyti vadovų patirtį ir žinias įmonės valdymo srityje, o kartu – stabilumo įspūdį.
Tačiau vos tik prasidėjus restruktūrizavimo procesui, kreditoriai atsiduria visai kitame žaidime. Jų laukia įtemptas laikotarpis, kupinas rizikų, kompromisų ir neišvengiamų derybų.
„Dovana skolininkui“: lemtingas 30 dienų terminas
Didžiausia klaida, kurią gali padaryti kreditorius, – praleisti terminą savo finansiniam reikalavimui pateikti skolininko restruktūrizavimo byloje. Pasak advokatų kontoros COBALT partnerio, advokato dr. Pauliaus Markovo, tai – tarsi dovana skolininkui: „Jeigu reikalavimo nepateikiate laiku, prievolė tiesiog pasibaigia. Kitaip tariant, patys atsisakote savo pinigų.“
Ironija slypi tame, kad šis lemiamas 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskelbimo mažai kam žinomoje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinėje svetainėje. „Daugelis kreditorių net nenutuokia, kad laikrodis jau tiksi, nes terminas skaičiuojamas ne nuo asmeninio pranešimo gavimo, o nuo viešo paskelbimo“, – pabrėžia dr. P. Markovas.
Todėl šiame procese budrumas nėra pasirinkimas. Tai – būtinybė, galinti nulemti, ar atgausite savo lėšas, ar jų neteksite visiems laikams.
Kaip „lojalūs“ kreditoriai padeda apeiti įstatymą
Įstatymas suteikia teisę restruktūrizavimo bylą inicijuoti ne tik pačiai įmonei, bet ir jos kreditoriui. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip papildomas įrankis kreditorių rankose. Tačiau praktikoje ši galimybė neretai tampa pačios įmonės išsigelbėjimu. Bankrutuoti nereikia restruktūrizuoti
„Matome tendenciją, kad procesą dažnai pradeda vadinamieji „lojalūs“ arba su įmone susiję kreditoriai. Tokiu būdu skolininkas išvengia sudėtingų užduočių – pavyzdžiui, restruktūrizavimo plano projektorengimo ar gausybės kitų dokumentų, kurių reikalaujama iš pačios restruktūrizuotis norinčios įmonės“, – aiškina dr. I. Strunkienė.
Šis manevras įmonei suteikia svarbią privilegiją – pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, skolos „įšaldomos“, o pati įmonė laimi brangų laiką ramiai ruoštis. Tuo tarpu kiti kreditoriai lieka nežinioje, nežinodami, kad žaidimo taisyklės jau pasikeitė. „Avion Express“ sėkmingai baigia restruktūrizacijos procesą
Kodėl negalima nutraukti sutarčių?
Restruktūrizavimo bylos iškėlimas ne tik sustabdo skolos išieškojimą, bet ir stipriaiapriboja kreditorių teises. Įstatymas draudžia vienašališkai nutraukti sutartis – net jei pačioje sutartyje aiškiai numatyta tokia galimybė. Tai reiškia, kad kreditoriai priversti tęsti bendradarbiavimą su restruktūrizuojama įmone, nors realiai galėtų turėti rimtų priežasčių pasitraukti.
„Tarptautinėje praktikoje nemokumo procesas paprastai laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę nedelsiant ją nutraukti. Tačiau Lietuvos teisė restruktūrizuojamą įmonę saugo net ir tokiu atveju, todėl kreditoriai netenka įprastų derybinių svertų ir tampa priklausomi nuo proceso eigos“, – pabrėžia dr. P. Markovas. Turbulencijos pabaiga bus dar šiemet, bet apie nulines palūkanas pamirškite
Kompromisas – vienintelė išeitis
Restruktūrizavimo sėkmė priklauso nuo plano, kurį tvirtina kreditoriai. Jie suskirstomi į dvi grupes: turinčius įkeitimą ir visus kitus. Sprendimai priimami daugumos balsais kiekvienoje grupėje, todėl vieno – net ir stambiausio – kreditoriaus balsas nebūtinai nulemia galutinį rezultatą.
„Jeigu vienas kreditorius pernelyg atkakliai laikosi savo pozicijos, dauguma vis tiek gali nubalsuoti kitaip, o jam teks prisitaikyti. Restruktūrizavimas – kompromiso, o ne kovos iki paskutinio kraujo lašo procesas“, – pabrėžia dr. P. Markovas. Ekologams tai gali būti gyvenimo šansas
Pasak dr. I. Strunkienės, restruktūrizavimas įmonei gali būti antrasis šansas atsitiesti, tačiau kreditoriams jis tikrai neprimena atostogų: „Čia būtinas ne tik budrumas, bet ir greita reakcija.“
Vilniuje oficialiai užbaigtos verslo centro „Hero“ statybos
Nekontroliuojamas dirbtinio intelekto naudojimas – tiksinti bomba įmonių duomenims
Atostogos „į minusą“ – gražus darbdavio gestas, ar apgalvoti spąstai?
Viešasis finansavimas: verslas ir finansuotojai kalba skirtingomis kalbomis?
Šeštoji verslo centro „Hero“ finansavimui skirta obligacijų emisijos dalis viršijo lūkesčius – šįkart dvigubai
Sutartis – tik ledkalnio viršūnė: tikroji rizika slypi derybose
Diplomas – ar vis dar būtinas sėkmingai karjerai?
Į verslo centrą „Hero“ keliasi „COBALT“ – viena iš teisės paslaugų lyderių Baltijos šalyse
„Nter Asset Management“ iš „BaltCap“ perima Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato projektą
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...