Atostogos „į minusą“ – gražus darbdavio gestas, ar apgalvoti spąstai?

Nors vasara daugeliui – poilsio metas, naujiems darbuotojams gali kilti klausimas – ar galima ilsėtis, jei dar nepavyko „užsidirbti“ atostogų dienų? Dalis darbdavių, siekdami išlaikyti gerus santykius su darbuotoju, suteikia kasmetines atostogas avansu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra tobulas sprendimas – ir avis sveika, ir vilkas sotus. Tačiau ar viskas taip paprasta?

Reklama

„Atostogos „į minusą“ – gali būti geras kompromisinis sprendimas. Darbuotojas turi galimybę ilsėtis jam patogiu metu, o už skolon suteiktas atostogas „atidirbs“ vėliau.Visgi darbdaviui tai reiškia tam tikrą pasitikėjimo kreditą, kuris gali atsipirkti darbuotojo lojalumu. Tačiau jis gali virsti ir finansine rizika, jei darbo santykiai nutrūks anksčiau nei darbuotojas spės atidirbti už avansu suteiktas atostogas“, – sako Agnė Jacunskienė, advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė.

Nepamiršti eiliškumo

Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta, jog darbuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos. Jos siekia 20 darbo dienų, jei dirbama 5 dienas per savaitę, 24 darbo dienas, jei dirbama 6 dienas per savaitę, 4 savaites, jei dirbama pagal kitokį grafiką. Visgi tam tikroms darbuotojų grupėms – asmenims iki 18 metų bei tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų – atostogų laikas ilginamas 5 darbo dienomis arba savaite. Tiems, kurie dirba ne visą dieną, atostogų trukmė nesikeičia.

„Darbuotojas įgyja teisę pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų tuomet, kai yra sukaupęs bent vieną darbo dieną atostogų. Arba, kitaip tariant, išdirbęs apie 13 kalendorinių dienų. Visos kasmetinės atostogos už pirmuosius darbo metus paprastai suteikiamos tada, kai darbuotojas išdirba ne mažiau nei pusmetį, – sako COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė. – Tačiau darbuotojas ir darbdavys visada gali susitarti dėl atostogų avansu. Visgi priimant tokį sprendimą svarbu nepamiršti darbo grafiko bei laikytis atostogų eiliškumo. Tai reiškia, kad atostogos turi būti skaičiuojamos tik tomis dienomis, kurios pagal darbuotojo grafiką yra darbo dienos.“ Dividendai – ne tik finansinė grąža, bet ir svarbi atsakomybė

Reikia apibrėžti tvarką

Atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o viena jų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų, jei dirbama 5 dienas per savaitę; 12 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę; 2 savaitės, jei dirbama pagal kitokį grafiką. Priminimas savarankiškai dirbantiems

Suteikiant atostogas svarbu atsižvelgti į įmonės darbo planavimo tvarką bei minimalių atostogų garantiją, įspėja A. Jacunskienė:

„Pavyzdžiui, jei atostogas darbuotojas ima po savaitę ar kelias dienas, gali būti sunku užtikrinti, kad darbuotojas pasinaudotų nepertraukiama 10 dienų atostogų dalimi. Norint užtikrinti sklandų darbo ir atostogų planą, rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse numatyti atostogų „į minusą“ suteikimo tvarką. Joje turėtų būti apibrėžtos sąlygos, kada darbuotojai gali gauti atostogų avansu, „minuso“ skaičius, atsiskaitymo sąlygos, jei darbuotojas iš darbo išeina anksčiau.“ Daugiau atostogų dienų nei numatyta darbo kodekse

Reklama

Pagal Darbo kodeksą darbdavys gali išskaičiuoti iš galutinio atsiskaitymo atostoginius už suteiktas atostogas avansu tik tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, pažymi advokatė. Pasak jos, visais kitais atvejais nutraukus darbo sutartį darbdavys neturės teisės išskaičiuoti permokėtų atostoginių, o tai kartais gali turėti įtakos šalių pasiryžimui nutraukti darbo santykius. Kodėl atostogos ne visada suveikia?

Derinate darbą ir studijas? Darbo teisės advokatė atskleidė, kokios teisės jums priklauso