Tvarumo ataskaitų startas: ką atskleidė didžiosios Lietuvos įmonės?

Didžiosios Lietuvos įmonės jau pristatė parengtas pirmąsias privalomas tvarumo ataskaitas pagal Įmonių tvarumo atskaitomybės (CSRD) direktyvą. Žaliųjų finansų institutas analizavo 16 įmonių, tarp kurių mažmeninės prekybos, telekomunikacijų, energetikos, stambios gamybos įmonės, ataskaitas. Analizė rodo, kad nors įmonės atsargiai žengia į naują atskaitomybės erą, pagrindinės tvarumo temos jau rado savo vietą.  

Reklama

Vienas kertinių CSRD principų – dvejopo reikšmingumo vertinimas, kai atsižvelgiama tiek į įmonės poveikį aplinkai bei visuomenei, tiek į tai, kaip tvarumo rizikos gali paveikti pačią organizaciją. Dažniausiai Lietuvos įmonių ataskaitose nagrinėtos temos: klimato kaita, darbuotojų gerovė ir verslo etika. Rečiau – tarša, biologinė įvairovė ar vandens ištekliai. 

Saugios temos ir metodikų iššūkiai 

Įdomu, kad tik penktadalis įmonių įvardijo visiškai specifines, tik joms aktualias temas – pavyzdžiui, kibernetinį saugumą, pinigų plovimo prevenciją ar produktų saugą. Tai rodo, kad pirmosiose ataskaitose daugiausia orientuotasi į standartines, „saugias“ temas, o gilesnė analizė dar tik formuojasi. 

„Mes rengiame konsoliduotąją ataskaitą, kuri apima mūsų vykdomą veiklą 5 šalyse, todėl papildomų pastangų pareikalavo atskleidžiamų rodiklių metodikų suvienodinimas, atsižvelgiant į kiekvienos individualios šalies teisinio reglamentavimo specifiką. Šiais metais paskelbta tvarumo ataskaita buvo pirmą kartą parengta pagal Europos tvarumo atskaitomybės (ETAS) standartus. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidūrėme, buvo dar tik besiformuojanti praktika dėl atskleidžiamos informacijos gylio ir pločio bei riboto užtikrinimo procesų gerųjų praktikų formavimas”, – sako Kirilas Sanko, Maxima Grupės Tvarumo vadovas. 

„Grigeo Group“ finansų vadovas Mindaugas Sologubas pabrėžia, kad tvarumo ataskaitas rengia nuo 2021 m.  

„Nuo 2023 m. ataskaitas rengiame pagal ETAS standartus, nors jie tapo privalomi tik nuo 2024 m.  Didžiausias iššūkis – nuolat koreguojami reikalavimai tiek pačiai ataskaitai, tiek audito procedūroms. Be to, daug dėmesio ir visos komandos pastangų pareikalavo išsamus dvejopo reikšmingumo vertinimas“, – pasakoja jis. 

Pasak M. Sologubo, duomenų surinkimas grupės viduje vyksta pakankamai sklandžiai, sudėtingiau buvo su Lenkijoje veikiančia įmone, kuri prie grupės prisijungė neseniai ir iki tol nerinko tvarumo duomenų. 

Reklama

Scope 3 emisijos: dauguma jau skaičiuoja 

Nors trečios apimties (netiesioginės, tiekimo grandinės) emisijų skaičiavimas įmonėms dar nėra privalomas, dauguma jų (14 iš 16) jau įtraukė šiuos rodiklius į ataskaitas.
Vis dėlto dalis įmonių pabrėžia, kad dėl ribotų duomenų šiuos skaičiavimus tenka grįsti prielaidomis.  

Pasak K. Sanko, pagrindinis 3 srities emisijų šaltinis yra su parduodamais maisto produktais ir gėrimais susijęs išmetamųjų teršalų kiekis (sudaro apie 80 proc. nuo bendro 3 srities kiekio). Norint gauti maksimaliai tikslius skaičiavimo rezultatus būtina turėti atitinkamų produktų, kuriais prekiauja, emisijų faktorius iš produktų gamintojų ir tiekėjų.  Reikalavimai organizacijoms griežtėja, tačiau nebus kam dirbti?

„Esame sukūrę vidinius įrankius, procesus ir automatizavimo sprendimus, kurie leidžia paskaičiuoti 3 srities išmetamųjų dujų kiekį visose mūsų veiklai taikomose kategorijose. Skaičiavimo įrankyje naudojame daugiau kaip 2 000 išmetamųjų ŠESD faktorių, gautų iš patikimų, viešai prieinamų ir licencijuojamų duomenų bazių ar duomenų teikėjų. Suprantame tiekėjų, gamintojų ribotas galimybes pateikti tokią informaciją, todėl savo skaičiavimus atliekame taikydami vidutines emisijų faktorių reikšmes. Ateityje planuojame bendradarbiauti su jais siekdami gauti tikslesnius faktorius”,  – paaiškino K. Sanko.  

M.Sologubas teigia, kad didžiausia problema – partneriai vertės grandinėje, kurie neturi prievolės rengti tvarumo ataskaitų. Jie kartais nesupranta, kokių duomenų prašoma, arba tiesiog jų nerenka, todėl pateikti negali.  Paskelbtas naujausias VVĮ gerosios valdysenos indeksas

„Žinoma, negalime sakyti, kad gauname visus įmanomus duomenis – tikrai ne 100 proc. Tačiau tiek mes, tiek mūsų partneriai emisijas, ypač Scope 3 srityje, skaičiuojame naudodamiesi patvirtintais rinkos koeficientais bei faktoriais. Tai leidžia išvengti didelių netikslumų“, – pažymi „Grigeo Group“ finansų vadovas. 

Skirtingai supranta atskaitomybę 

Įmonės turi vertinti poveikį, rizikas ir galimybes (IRO) apimančias temas, kurios laikomos reikšmingomis tvarumo kontekste. PwC analizėje nurodoma, kad įmonės dažniausiai identifikuoja nuo 20 iki 50 IRO. ŽFI nagrinėtų įmonių rezultatai yra panašūs – dauguma įmonių įvardijo nuo 20 iki 60. AVNT duomenimis, vienam subjektui nustatytų reikšmingų IRO skaičius svyravo nuo 18 iki 67.   ILTE tyrimas: procedūros užtikrintos, siūloma tikslinti finansinių priemonių aprašus

Anot dr. Audriaus Linarto, AVNT vadovo, reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių (IRO) skaičiaus skirtumai tarp įmonių rodo nevienodą tvarumo atskaitomybės supratimą, vertinimo metodikas ir pasirengimo lygį. Per mažas temų skaičius gali reikšti paviršutinišką vertinimą ar informacijos trūkumą, o per didelis – nepakankamą supratimą apie reikšmingumo principus ir sunkumus užtikrinant visapusišką atskleidimą. Tai išryškina poreikį didinti metodinį nuoseklumą ir užtikrinti palyginamumą tarp įmonių, ypač to paties sektoriaus ribose.   

Nuoseklumas ilgainiui susiformuos 

„Remiantis „Datamaran“ atlikta analize, kurioje buvo įvertinta virš 300 įmonių tvarumo ataskaitos, 37 % IRO sudaro neigiami poveikiai, 26 % rizikos, 24 % teigiami poveikiai, o tik 13 % galimybės. Analogiškus rezultatus matome ir Lietuvoje. Tai rodo, kad įmonės vis dar labiau koncentruojasi į žalą ir rizikas, nei į potencialą kurti teigiamus pokyčius”, – sako Audrius Šilgalis, ŽFI vadovas. 

EY duomenimis, 88 % įmonių tvarumo ataskaitose aprašo vertės grandinę, dažniausiai bendros informacijos skyriuje. 12 % jos nepateikia. Lietuvoje situacija panaši. 14 iš 16 vertintų įmonių atskleidė savo vertės grandinę. 8 komunikacijos agentūros gavo Veiklos kokybės standarto sertifikatus

„Praktikoje įmonės dažnai susiduria su iššūkiais dėl riboto tiekėjų duomenų prieinamumo, skirtingų apibrėžimų ir metodikų. Dėl to kai kurios ataskaitos apsiriboja labai bendru ar schematiniu vertės grandinės vaizdavimu, kuris ne visada leidžia tiksliai suprasti, kur kyla reikšmingiausi tvarumo klausimai”, – sako A. Šilgalis. 

Pirmųjų ataskaitų analizė rodo, kad daugelis įmonių atsargiai žengė į naują atskaitomybės etapą. Riboti duomenys, metodikos neapibrėžtumas ir neaiškumas, kaip auditoriai vertins naujus atskleidimus, lėmė kuklesnį rezultatą. Bet tai tik pradžia, kai įmonės, auditoriai ir reguliuotojai kartu kurs nuoseklesnę tvarumo atskaitomybės praktiką. 11-oji Šiaurės ir Baltijos šalių tvaraus verslo konferencija