Sekite naujienas

Verslas

Ūkininkas iš Vilkaviškio rajono tvirtina: sveiki pasėliai – kokybiškas derlius

L

Paskelbta

-

Kelios dešimtys metų patirties žemės ūkyje suteikia neįkainojamų žinių tiek vystant ūkį, tiek ir renkantis tinkamas priemones pasėliams prižiūrėti. Praktiškai nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Stasys Jasulaitis tvirtina, kad augalais reikia rūpintis, kaip ir savimi pačiu – investuoti į jų sveikatą, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

„Augalas – tarsi žmogus, ir kiekvienu reikia rūpintis: leisti jam pailsėti, stiprinti sveikatą vitaminais ir kitomis medžiagomis. Taip ir pasėliams reikia trąšų, biostimuliatorių, kad ir šaknys tvirtesnės, ir grūdai kokybiškesni būtų. Be naujų technologijų, be investicijų į jas gero derliaus tikėtis neverta“, – sako S. Jasulaitis.

Skirtumas – akivaizdus

Pradėjęs vos nuo 35 hektarų ūkio, per daugiau nei tris dešimtmečius Vilkaviškio rajono ūkininkas savo valdas išplėtė iki 630 hektarų. Čia vietos randa ir vasariniai, ir žieminiai kviečiai, taip pat žieminiai rapsai ir cukriniai runkeliai. Pasak jo, skirtingoms kultūroms puoselėti reikia skirtingų priemonių. Tačiau akivaizdu viena: investuojant į pasėlius, galima tikėtis pastebimai didesnio rezultato.

„Mokslininkai stengiasi, kuria naujas technologijas, kad augalai būtų atsparūs kenkėjams, nepalankioms oro sąlygoms, duotų kuo geresnį ir kokybiškesnį derlių. Vis dėlto, vienos priemonės nepakanka – reikia jų derinio. Naudojant trąšas, pesticidus, taip pat biostimuliatorius ūkio rezultatai pagerėjo 20–30 proc.“, – teigia augalininkystės ūkio valdytojas. Kada verta rinktis biostimuliatorius?

Paklaustas, kurias priemones naudingiausia rinktis, ūkininkas rekomenduoja konkrečioms kultūroms rinktis specialiai joms skirtus sprendimus. „Pavyzdžiui, vieni biostimuliatoriai tinka tiek vasariniams, tiek ir žieminiams kviečiams, juos apsaugo nuo streso, sukelto sausros, karščio ir kitų veiksnių, taip pat intensyvaus herbicidų poveikio. Su žieminiais rapsais mano ūkyje geriausiai dera kiti produktai, suaktyvinantys pasėlių augimą, didinantys jų masę ir derliaus kokybę.“

Tuo metu auginantiems cukrinius runkelius S. Jasulaitis rekomenduoja rinktis organines, jūros dumblių pagrindu sukurtas trąšas. Jo teigimu, šis sprendimas leidžia padidinti cukraus kiekį šiuose augaluose.

carvertical VIN patikra

Pataria atsižvelgti į laiką ir oro sąlygas

Be jau išvardytų privalumų, Vilkaviškio rajono ūkininkas atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik svarbu pasirinkti tinkamas augalų apsaugos ir kitas priemones, bet ir tinkamai jas naudoti. Anot jo, rapsus biostimuliatoriais nupurškus ankstyvą pavasarį galima laukti gausesnio derliaus, o nupurškus žydinčius rapsus verta tikėtis aukštesnės pasėlių kokybės. Ekranų įtaka smegenims

„Tačiau žieminiams kviečiams biostimuliatorius siūlyčiau naudoti netgi tris kartus. Pirmas nupurškimas leis sustiprinti pasėlių šaknis, leis augalams labiau sutankėti, o antrasis padės užauginti daugiau grūdų. Tuomet trečiasis purškimas atliekamas kokybei sustiprinti, ir tai daryti reikia žydint kviečiams“, – teigia S. Jasulaitis.

Vis dėlto, kad ir kokias priemones kiekvienas ūkininkas pasirinks, pašnekovas pabrėžia, jog būtina atsižvelgti ir į gamtines sąlygas. Jos gali lemti, kada kokį produktą naudoti.

„Pavyzdžiui, biostimuliatorius panaudoti vienąkart gali būti per mažai: juos gali nuplauti intensyvūs lietūs, o staigios šalnos niekais gali paversti visas pastangas pasirūpinti būsimu derliumi. Kartais reikia ir nuojautos nuspėti, kada kokį žemės ūkio produktą panaudoti.

Iš esmės, ūkininkas turi būti įvairių sričių specialistu: agronomu, inžinieriumi, ekonomistu. Ūkininkavimas yra itin sudėtingas darbas, bet per daugiau nei tris dešimtmečius aktyvios veiklos atsiranda ir patirties, ir žinių. Matome, kaip keičiasi klimatas, ir gamtinės sąlygos gali pasikeisti kone akimirksniu. Todėl turime gebėti laiku reaguoti į pokyčius ir prie jų prisitaikyti, priimant tinkamus sprendimus investuoti į pasėlių bei ūkio sveikatą“, – tikina S. Jasulaitis.

„VH Lietuva“ žemdirbiams išmokėjo 13,5 mln. eurų draudimo išmokų

Komentuokite

Kokia jūsų nuomonė?

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Naujienos

Ekspertai

Visos teisės saugomos.© 2015-2025 | Kopijuoti draudžiama |