Būsto paskolos įmokos tapo per didelės? Ekspertas primena apie galimą sprendimą

Nors būsto paskolą imti jau tapo įprasta, pasitaiko atvejų, kai dėl susiklosčiusios ekonominės ar asmeninės situacijos, mėnesio įmokos tampa per didelės. Vienas iš sprendimų, galinčių pagelbėti šią situaciją išspręsti – paskolos refinansavimas. Tiesa, apie jį nežino net penktadalis Lietuvos gyventojų, rodo birželio mėnesį „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Plačiau apie refinansavimą pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Reklama

Būsto paskolos refinansavimas iš esmės yra naujos paskolos ėmimas ir jos panaudojimas jau turimai paskolai padengti. Įprastai dėl turimos paskolos refinansavimo žmogus kreipiasi tuomet, kai jos palūkanos arba mėnesio įmokos tampa per didelės asmens biudžetui.

Anot E. Jurevičiaus, refinansavimo procesas nesiskiria nuo įprastos būsto paskolos ėmimo žingsnių.

„Svarbiausia, kad žmogus pajėgtų grąžinti naująją skolą. Paskolos suteikėjas, t. y. bankas arba kita finansų įstaiga, turi tinkamai įvertinti nekilnojamąjį turtą bei asmens finansinę padėtį pagal jo pateiktus dokumentus. Tuomet, kai naujasis paskolos davėjas sutinka suteikti paskolą, atsiskaitydamas su ankstesniuoju skolintoju žmogus turi atlikti išankstinį paskolos grąžinimą“, – pasakoja ekspertas.

Refinansavimas gali sumažinti tiek palūkanas, tiek mėnesio įmokas

Pirmiausia, refinansavimas yra būdas susimažinti mokamų palūkanų dalį bei pačias paskolos įmokas, teigia E. Jurevičius.

„Kadangi skirtingi bankai siūlo skirtingas palūkanų normas, visada galima rasti, kas siūlo mažesnes. Tai padarius, telieka pasirašyti refinansavimo sutartį su naujuoju paskolos teikėju ir kas mėnesį mokėti mažiau. Be to, jei turite kelias paskolas su jums per didelėmis palūkanomis, galite jas sujungti į vieną paskolą su mažesnėmis. Taip supaprastinsite mokėjimus ir sumažinsite bendras išlaidas, skirtas vien palūkanoms“, – pasakoja ekspertas.

Antra, refinansuodami paskolą paprastai galite tartis ir dėl geresnių paskolos sąlygų, sako E. Jurevičius. Pavyzdžiui, gali būti sudarytas klientui patogesnis įmokų mokėjimo grafikas, o pačios įmokos sumažintos. Iš kitos pusės, pasitaiko ir atvejų, kai žmogus paskolą nori grąžinti greičiau. Tuomet grąžinimo grafiką galima trumpinti, o įmokas – didinti.

Ekspertas taip pat primena, kad dėl paskolos refinansavimo nebūtina kreiptis į kitą finansų įstaigą – turimos paskolos mokėjimo sąlygas galima iš naujo susitarti ir su jos suteikėju. Tiesa, turint skirtingų bankų pasiūlymus ir juos lyginant, bus galima priimti ekonomiškai patraukliausią sprendimą.

Numatykite papildomas išlaidas

Tiesa, galvojant apie refinansavimą, svarbu suprasti, kad greičiausiai atsiras papildomų išlaidų, ir įsivertinti, per kiek laiko jos atsipirks, pavykus susimažinti mėnesio įmokas.

„Gali nutikti taip, kad refinansuodami turimą paskolą sutaupysite mažiau negu išleisite papildomai. Refinansuojant paskolą reikia praeiti tuos pačius procesus, kaip ir imant būsto paskolą – t. y. atlikti turto vertinimą, susitvarkyti sutarties pasirašymo ir notarinius reikalus, o šios paslaugos kainuoja. Tad jeigu mokėti paskolą liko nebedaug laiko, o refinansavimo kaštai sudaro, tarkime, 1000 eurų, yra didelė tikimybė, jog išlaidos neatsipirks. Žinoma, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į paskolos likutį ir siūlomas refinansavimo sąlygas“, – sako ekspertas.

Nepamirškite ir to, kad laikas yra pinigai – dažnai sutvarkyti refinansavimui būtinus dokumentus gali prireikti ne vienos dienos ar savaitės. Dėl to skaičiuodami išlaidas, įvertinkite, kiek nuostolių patirsite ir papildomai sugaišto laiko prasme, pataria ekspertas.

Anot E. Jurevičiaus, jei pagal naujos paskolos sąlygas vis tik išleisite mažiau, nei mokėdami jau turimos paskolos įmokas, refinansuoti paskolą gali būti verta. Svarbiausia, kad naujoji paskola atitiktų jūsų finansinius tikslus ir nesukurtų papildomų rūpesčių, o prireikus, visada galite pasitarti ir su banko specialistu.

„Luminor“ banko šalies gyventojų tyrimą dėl nuosavo būsto įsigijimo tyrimų agentūra „Spinter research“ atliko 2024 birželio mėn. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1013 gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.