Kaip išsirinkti paspirtuką? Svarbiausi kriterijai, kuriuos verta žinoti prieš pirkimą

Paspirtukas jau seniai nebėra tik vaikų žaislas. Miestuose jis tapo kasdieniu transportu, laisvalaikio priemone, kartais net alternatyva automobiliui. Vieni juo važiuoja į darbą, kiti – iki parduotuvės ar tiesiog pasivažinėti vakare.

Reklama

Ir tada atsiranda klausimas – kaip išsirinkti paspirtuką, kad po kelių savaičių netektų gailėtis?

Atsakymas priklauso ne tik nuo kainos ar dizaino. Svarbu suprasti, kur bus važiuojama, kiek kilometrų planuojama įveikti, ar reikės jį neštis laiptais, ar važiuoti per žvyrą. Skirtingi scenarijai reiškia skirtingus sprendimus.

Pirmiausia – kam jis bus naudojamas?

Prieš žiūrint į parametrus, verta sustoti ir įsivardyti tikslą.

Jeigu paspirtukas reikalingas trumpoms miesto kelionėms – 2–5 kilometrams iki darbo ar universiteto – prioritetai bus vieni. Jei planuojama važiuoti 15–20 kilometrų per dieną, dažnai ir ne pačiais lygiausiais takais, poreikiai keisis.

Kasdienėms miesto kelionėms svarbus kompaktiškumas, svoris, patogus sulankstymas. Ilgesnėms distancijoms – baterijos talpa ir variklio galia. Laisvalaikiui, parkams ar miško takams – amortizacija ir padangos.

Klausimas „kaip išsirinkti paspirtuką?“ dažnai prasideda būtent nuo šio etapo. Nuo realybės, ne nuo reklamos. Kaip apsaugoti dvirates transporto priemones nuo ilgapirščių

Elektrinis ar mechaninis?

Yra du pagrindiniai tipai – klasikiniai (mechaniniai) ir elektriniai paspirtukai.

Mechaninis paspirtukas paprastas. Be baterijos, be variklio. Lengvas, dažnai sveria apie 4–6 kilogramus. Tinka vaikams, trumpiems atstumams, aktyviam laisvalaikiui.

Reklama

Elektrinis paspirtukas – visai kita kategorija. Jame integruotas variklis ir baterija, leidžiantys važiuoti be nuolatinio atsispyrimo. Svoris paprastai svyruoja nuo 12 iki 25 kilogramų.

Jei kelionės trumpesnės nei keli kilometrai ir nėra stačių įkalnių, mechaninis variantas gali būti pakankamas. Tačiau kasdienėms kelionėms mieste dažniausiai pasirenkamas elektrinis modelis.

Variklio galia – skaičiai ir reali patirtis

Elektrinių paspirtukų variklio galia dažniausiai svyruoja nuo 250 W iki 1000 W ir daugiau.

Miesto sąlygomis 250–350 W galios dažniausiai pakanka. Toks variklis leidžia pasiekti iki 25 km/h greitį – tai dažnai ir teisiškai leidžiama riba.

Galingesni modeliai geriau susitvarko su įkalnėmis ir sunkesniais vairuotojais. Tačiau daugiau galios reiškia ir didesnį energijos suvartojimą, greitesnį baterijos išsikrovimą.

Skaičius pats savaime dar nieko nesako. 350 W variklis lygioje gatvėje veiks puikiai. Stačioje kalvoje gali pritrūkti jėgos. Todėl sprendimas turi būti susijęs su maršrutu. Dauguma gyventojų įsitikinę – vairuojant el. paspirtuką, šalmas yra būtinas

Baterija – kiek kilometrų realiai nuvažiuojama?

Gamintojai dažnai nurodo maksimalų atstumą – 30, 40 ar net 70 kilometrų. Tačiau šie skaičiai dažnai apskaičiuoti idealiomis sąlygomis: lygus kelias, minimalus svoris, ekonomiškas režimas.

Realybėje atstumas gali būti 20–30 procentų mažesnis.

Jei planuojama kasdien nuvažiuoti 10 kilometrų pirmyn ir atgal, verta rinktis modelį, kurio deklaruojamas atstumas bent 30–40 kilometrų. Taip išvengiama nuolatinio streso dėl baterijos likučio.

Baterijos talpa matuojama vatvalandėmis (Wh). Kuo skaičius didesnis, tuo daugiau energijos sukaupiama. Tačiau didesnė talpa reiškia ir didesnį svorį.

Vėl kompromisas.

Svoris ir sulankstymas – dalis, apie kurią prisimenama per vėlai

Elektrinis paspirtukas gali sverti tiek, kad jį neštis į penktą aukštą tampa iššūkiu.

Jeigu gyvenama be lifto, svoris tampa labai svarbiu kriterijumi. 13–15 kilogramų modelis bus žymiai patogesnis nei 22 kilogramų.

Taip pat svarbus sulankstymo mechanizmas. Ar jis paprastas? Ar patikimas? Ar paspirtukas sulankstytas užima mažai vietos?

Žmonės dažnai klausia, kaip išsirinkti paspirtuką, bet pamiršta pagalvoti, kur jis bus laikomas. Balkone? Sandėliuke? Automobilio bagažinėje?

Praktiniai dalykai dažnai lemia daugiau nei greitis.

Padangos: pripučiamos ar kietos?

Padangų tipas stipriai veikia važiavimo komfortą.

Kietos (nepripučiamos) padangos nereikalauja priežiūros, jų nepradursi. Tačiau jos mažiau sugeria nelygumus – važiuojant per plyteles ar žvyrą jaučiamas kiekvienas nelygumas.

Pripučiamos padangos suteikia minkštesnį važiavimą, geriau sugeria smūgius. Tačiau jas galima pradūrti, reikia prižiūrėti slėgį.

Jei mieste daug nelygių dangų, pripučiamos padangos bus komfortiškesnis pasirinkimas. Jei prioritetas – minimalus rūpestis, kietos padangos gali būti praktiškesnės.

Amortizacija – ar tikrai reikalinga?

Kai kurie paspirtukai turi priekinę arba galinę amortizaciją. Brangesni modeliai – abi.

Lygiame asfalte amortizacijos gali net neprireikti. Tačiau važiuojant per senamiesčio grindinį ar nelygius šaligatvius, skirtumas juntamas iš karto.

Be amortizacijos ilgose kelionėse pavargsta rankos, kojos, nugara. Ypač jei svoris didesnis.

Ne kiekvienam jos reikia. Bet komforto prasme – tai vienas svarbiausių elementų.

Paspirtukų tipų skirtumai

Stabdžiai – saugumo klausimas

Elektriniai paspirtukai gali turėti kelis stabdžių tipus: mechaninius diskinius, būgninius, elektrinius (regeneracinius).

Diskiniai stabdžiai dažniausiai laikomi efektyviausiais. Jie patikimiau stabdo lietuje ar esant didesniam greičiui.

Jei važiuojama intensyviame mieste, kur reikia dažnai stabdyti, stabdžių kokybė tampa prioritetu. Tai ne vieta taupyti.

Vairuotojo svoris ir rėmo tvirtumas

Gamintojai nurodo maksimalų leistiną svorį – dažnai 100–120 kilogramų. Jei svoris artėja prie ribos, verta rinktis tvirtesnį modelį.

Silpnesnės konstrukcijos gali pradėti klibėti, atsirasti laisvumas mechanizmuose. Tai mažina stabilumą ir saugumą.

Kaip išsirinkti paspirtuką, jei svoris didesnis nei vidutinis? Tokiu atveju verta rinktis modelius su galingesniu varikliu, platesne platforma ir tvirtesniu rėmu.

Vaikams ar suaugusiems?

Vaikų paspirtukai paprastai lengvesni, mažesni, su žemesniu vairu. Jie gali būti triračiai – stabilumui.

Suaugusiųjų modeliai didesni, tvirtesni, pritaikyti didesniam svoriui ir greičiui.

Svarbu atsižvelgti į ūgį. Per žemas vairas sukelia nepatogią laikyseną. Per aukštas – prarandamas stabilumas.

Kaina – kiek verta investuoti?

Mechaniniai paspirtukai gali kainuoti nuo keliasdešimt eurų. Elektriniai – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių.

Pigiausi modeliai dažnai turi mažesnę bateriją, silpnesnę konstrukciją. Vidutinės klasės modeliai (apie 600–1000 eurų) dažniausiai siūlo optimalų kainos ir kokybės santykį.

Brangesni paspirtukai turi didesnę bateriją, geresnę amortizaciją, galingesnį variklį. Tačiau ne visiems reikia maksimalių parametrų.

Kartais pakanka paprasto, patikimo modelio, kuris kasdien nuveža ten, kur reikia.

Priežiūra ir ilgaamžiškumas

Elektrinis paspirtukas – ne tik pirkimo sprendimas, bet ir priežiūros klausimas. Elektriniai paspirtukai užsidega vis dažniau, gali supleškinti ir kaimynų namus – kaip apsisaugoti?

Reikia tikrinti padangų slėgį, stabdžius, kartais atnaujinti programinę įrangą. Baterija laikui bėgant dėvisi – po kelių metų jos talpa gali sumažėti.

Todėl svarbu, ar lengva rasti servisą, atsargines dalis, ar bateriją galima pakeisti.

Taigi, kaip išsirinkti paspirtuką?

Reikia atsakyti į kelis paprastus klausimus:

• Kiek kilometrų per dieną bus važiuojama?
• Ar maršrutas lygus, ar kalvotas?
• Ar paspirtuką reikės neštis laiptais?
• Koks svarbiausias prioritetas – komfortas, greitis ar svoris?

Geriausias pasirinkimas ne visada yra galingiausias ar brangiausias. Kartais tai modelis, kuris atitinka kasdienius įpročius ir nereikalauja kompromisų, kurių nesinori.

Paspirtukas turi tapti patogiu įpročiu, o ne papildomu rūpesčiu.

Ir kai sprendimas priimtas ne pagal reklamą, o pagal realų poreikį, važiuoti tampa paprasčiau. Net jei kelias trumpas.

Saugus paspirtukininkas kelyje