Paskelbta
1 metai prieš-
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, ilgąjį Vėlinių savaitgalį visoje Lietuvoje siautėję vėjai padarė nemažai nuostolių gyventojų turtui. Bendrovės ekspertai skaičiuoja, kad iki pirmadienio (lapkričio 4 d.) vidurdienio buvo sulaukta beveik 300 kreipinių dėl audros sukeltų žalų, o jos padariniams kompensuoti skirta suma jau viršijo 200 tūkst. eurų. 70 % audros žalos – pajūryje! Draudikai perspėja apie galimus 250 tūkst. eurų nuostolius
Kaip pastebi Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas, vertinant registruojamų žalų pobūdį, matyti, kad dominuoja smarkaus vėjo sukeltos žalos gyventojų turtui.
„Tai įvairūs pastatų stogų konstrukcijų, kraigų, dangos pažeidimai, smulkių turto objektų, šiltnamių, tvorų apgadinimai. Dėl smarkių vėjo gūsių nuo žemės buvo pakeliami ir niokojami lauko baldai, batutai. Be to, lūžę medžiai ir jų šakos krito ant pastatų ir neretai automobilių. Didžiausia kol kas registruota žala – nuplėšta vieno ūkinio pastato stogo danga“, − sako M. Norkus.
Kaip pastebi draudimo ekspertas, šįkart nebuvo patirta gausių kritulių, dėl kurių nemenkų nuostolių sukeldavo vandens prabėgimai per nesandarias pastatų konstrukcijas, stogo dangų plyšius. Ilgesnį laiką smarkiai lyjant nuostolių padarydavo ir rūsių bei žemutinių aukštų apsėmimai vandeniu. Po trejų metų būstų sandėlis sostinės pirminėje NT rinkoje perkopė 4 tūkst. ribą
„Žvelgiant į geografinį žalų pasiskirstymą, šios audros židinys nebuvo koncentruotas viename kuriame nors Lietuvos regione. Nors, kaip įprasta, smarkūs vėjai siautėjo pajūrio regione, žalos įvairiuose regionuose pasiskirstė gana tolygiai“, − komentuoja M. Norkus.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų per metus. Pajūryje savaitgalį laukia audra – grėsmė gyventojų turtui
Tuo metu bendra žalų išmokų suma tuo pačiu trijų metų laikotarpiu išaugo beveik 140 proc., o išmokėta suma patirtiems nuostoliams padengti 2023 m. pasiekė beveik 10 mln. eurų.
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi savitarnos svetaine „SavasLD“. Tik dabar pradeda aiškėti audros ir liūties padaryti nuostoliai
Tyrimas: kas antram šalies gyventojui šventiniai fejerverkai – keliantys pavojų turtui ir sveikatai
Laukia penki šventiniai laisvadieniai: ką būtina padaryti paliekant namus ilgesniam laikui
Lūžis: už tvarumą vartotojai jau linkę mokėti daugiau
Prieššventinės spūstys tampa kantrybės išbandymu vairuotojams: kaip sumažinti įtampą prie vairo
Simonas Lisauskas pradeda eiti „Lietuvos draudimo“ generalinio direktoriaus pareigas
Ką savanorystė turi bendro su pasitenkinimu darbu
Verslas drąsiau planuoja plėtrą, tačiau rizikų valdymas – dažnai paliekamas pilkoje zonoje
AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. devynių mėnesių finansiniai rezultatai
Neturite jėgų ir sudėtinga susikaupti: priežastis daugelį nustebins


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos mobiliojo ryšio rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Trys vardai, trys tinklai, panašios kainos, tie patys pažadai apie greitį...
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
Kapsulinis kavos aparatas dažnai atsiranda tada, kai kava turi būti paprasta. Be malimo, be svarstyklių, be ilgų rytinių ritualų. Mygtukas,...
Kavos aparatas dažnai tampa tylia namų virtuvės dalimi. Jis stovi kampe, burzgia rytais, kartais primena apie save lempute ar keistu...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...