Verslas
Verslas drąsiau planuoja plėtrą, tačiau rizikų valdymas – dažnai paliekamas pilkoje zonoje
Nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas nusiteikęs optimistiškai – kone pusė (47 proc.) įmonių planuoja plėtrą. Tai yra 15 procentiniais punktais daugiau nei prieš dvejus metus, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu KOG instituto atliktas verslo įmonių tyrimas. Visgi kartu su didėjančiu pasitikėjimu verslo aplinka atsiranda ir būtinybė potencialių rizikų valdymui – kyla klausimas, ar verslas tam pasiruošęs.
Reklama
Augimo entuziazmas
Pastarųjų metų verslo kontekstas išlieka permainingas – geopolitinė įtampa, infliacijos spaudimas, mokestinės sistemos pokyčiai. Nepaisant to, smulkus ir vidutinis verslas demonstruoja ryškų atsigavimą – beveik pusė įmonių šiemet nurodė planuojančios investicijas, naujų padalinių kūrimą ar paslaugų plėtrą.
„Galima daryti prielaidą, kad reikšminga dalis verslų jaučia vis didesnį pasitikėjimą rinka ir verslo sąlygomis, todėl šiemet deklaravo siekį imtis aktyvesnių veiksmų savo verslo pozicijų plėtrai“, – sako „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas Simonas Lisauskas.
Pasak eksperto, visgi šis optimizmas turi dvi monetos puses. Kartu su investicijomis auga ir veiklos mastas, o tai reiškia daugiau atsakomybių. Didėjant klientų, partnerių ir tiekėjų ratui, kartu išauga ir klaidų bei incidentų tikimybė. Tačiau būtent čia, tyrimo duomenimis, matoma spraga: daugelis įmonių, entuziastingai kalbėdamos apie plėtrą, rizikas vertina tik formaliai, neintegruodamos jų į kasdienį planavimą.
Rizikos suvokimo paradoksas
Tyrimas atskleidžia, kad 19 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Lietuvoje neturi jokio savanoriško draudimo – tik privalomąjį. Tai rodo ne finansinę stoką, o klaidingą įsitikinimą, kad „mūsų veikla nėra rizikinga“. Iš tiesų nė viena apklausta įmonė nenurodė, kad draudimui neturi biudžeto, tad tai nėra finansinių išteklių klausimas.
Šis paradoksas ypač ryškus paslaugų ir administracinių veiklų įmonėse, kurios dažnai vadovaujasi logika, kad „čia nieko nenutinka“. Tačiau užtenka paslydusio kliento prie biuro įėjimo ar nukritusio varveklio ir atsakomybė krinta savininkui. Smulkus ir vidutinis verslas puikiai padeda pats sau
„Verslo savininkai dažnai remiasi ankstesne patirtimi. Jei dešimt metų neįvyko jokių incidentų, vadinasi, taip bus ir toliau. Tačiau tai klaidinantis saugumo jausmas. Nuo civilinės atsakomybės ar trečiųjų šalių žalų nėra apsaugota nė viena įmonė, kad ir kokia „saugi“ ji atrodytų“, – pabrėžia S. Lisauskas.
Įmonės neretai įsivaizduoja draudimą kaip vienkartinį kompensacinį instrumentą, kai kažkas jau įvyko. Iš tiesų tai yra prevencinė priemonė, leidžianti apsaugoti reputaciją, veiklos tęstinumą ir net santykius su klientais. Draudikų praktika rodo, kad vis dažniau įmonės prašo pagalbos ne tik žalų atlyginimui, bet ir teisiniam bei komunikaciniam reguliavimui, kai iškyla pretenzijų.
Finansinis pasirengimas – ne kliūtis
Paradoksalu, tačiau rizikų valdymas dažnai atsilieka nuo finansinio pasirengimo. Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas, palyginti su ankstesniais metais, yra gerokai sustiprėjęs finansiškai – išlaidos atlyginimams, investicijoms ir plėtrai auga. Tačiau rizikų valdymo priemonių – nuo draudimo iki vidaus kontrolės – augimas kur kas lėtesnis. Krizės versle
Tyrimo duomenys rodo, kad mažėja investicijos į darbuotojų saugos mokymus, fizinio turto apsaugą, apsaugos darbuotojus. Dauguma įmonių rizikos valdymą supranta kaip privalomąją pareigą, o ne kaip ilgalaikio stabilumo strategiją.
„Verslui augant, rizikų valdymas neturėtų būti tik papildomas „pirkinių krepšelis“. Tai yra natūrali augimo dalis. Kuo įmonė sparčiau plečiasi, tuo svarbiau turėti aiškius procesus, teisinį pasirengimą ir finansinę apsaugą. Tik taip galima išlaikyti augimo tvarumą ir reputacijos stabilumą“, – sako S. Lisauskas.
Pasak eksperto, vis dažniau įmonės renkasi kelių sluoksnių sprendimus, tai yra, draudimo apsaugą derina su konsultacijomis, IT sistemomis, teisinėmis paslaugomis ir atsargų kaupimu. Tokia praktika leidžia išvengti „staigmenų“, kai viena klaida sukelia grandininį efektą. Smulkaus ir vidutinio verslo lūkesčiai pagerėjo – pusė įmonių planuoja plėtrą
„Lietuvos verslo pasitikėjimas savimi auga – ir tai geroji žinia. Tačiau kol rizikos vis dar vertinamos kaip „mažai tikėtini įvykiai“, bet ne kaip verslo realybė, tol net ir stiprūs planai išlieka trapūs“, − pabrėžia S. Lisauskas.
Civilinė atsakomybė – verslo brandos testas
Iš visų rizikų, su kuriomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas, civilinė atsakomybė išlieka viena dažniausiai pasitaikančių ir labiausiai nuostolius didinančių. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai Lietuvoje buvo fiksuota daugiau nei 850 civilinės atsakomybės žalų, o jų atlyginimui skirta suma siekė apie 2,5 mln. eurų. Net ir smulkus gedimas namuose gali tapti rimta problema – kaip tam pasiruošti?
Šios žalos apima labai skirtingas situacijas – nuo kliento paslydimo ant nepakankamai pabarstytų laiptų iki netyčia sugadinto kito verslo turto ar klaidos, dėl kurios sutrinka paslaugų teikimas. Nors tokie įvykiai gali atrodyti menki, jų pasekmės dažnai peržengia finansines ribas, nukenčia reputacija, santykiai su partneriais, veiklos tęstinumas.
Reklama
