Paskelbta
7 mėnesiai prieš-
Kasmetinis Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas atskleidžia, kad Kauno investicijos į kultūros paveldo atnaujinimą išlieka didžiausios tarp visų šalies savivaldybių. Lyderio pozicijas išlaikyti padeda jau vienuoliktus metus skaičiuojanti miesto Paveldotvarkos programa, aiškūs saugomo objektų tvarkybos ir finansavimo modeliai, statinių tyrimų bei būklės vertinimo strategija.
„Gražėjantys paveldinių pastatų eksterjerai Kaune pastebimi ne tik kauniečių, bet ir nacionaliniu mastu: pelnytas Europos paveldo ženklas, UNESCO pasaulio paveldo titulas. Valstybinė kultūros paveldo komisija jau beveik tris dešimtmečius renka ir analizuoja duomenis paveldosaugos srityje. Kaunas prieš keletą metų sulaukė jų simbolinės padėkos už ženklų miesto finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą ir efektyvų Paveldotvarkos programos įgyvendinimą. Turistams įdomiausios alaus daryklos
Pastaruosius metus Kaunas ir toliau figūruoja kaip vienas pagrindinių paveldosaugos lyderių ir sektinų pavyzdžių. Tai motyvuoja mus tobulinti procesus, dalintis žiniomis bei patirtimis apie pastatų priežiūros, apsaugos bei atnaujinimo procesus“, – sake Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Naujausio Valstybinės Kultūros paveldo komisijos tyrimo duomenimis, 2023-iais didelėmis sumomis kultūros paveldui išsiskiria Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių miestai bei žiedinės savivaldybės, taip pat mažesnės Biržų, Rokiškio ir Akmenės rajonų savivaldybės. Jos vykdo didelės apimties tvarkybos darbus sakraliniuose objektuose, dvaruose, paveldiniuose pastatuose, pritaikant juos šių dienų reikmėms. „Rimi“ plečia prekių pristatymą į namus
Vos šešios savivaldybės kultūros paveldui skyrė šešiaženkles investicijas. Kaunas ženkliai lenkia kitus didžiuosius šalies miestus, paveldo priežiūrai skirdamas virš 8,3 mln. eurų. Toliau besirikiuojančių savivaldybių – Klaipėda, Biržų ir Kauno rajonai, Vilniaus bei Vilniaus rajonas – dedikuotos lėšos svyravo tarp 1,7–4,4 mln. Eurų.
Atnaujintų Kauno objektų sąraše – ikoniška Kauno rotušė, vienas iš labiausiai atpažįstamų miesto architektūrinių simbolių – šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Taip pat UNESCO ir Europos paveldo pripažinimą pelnę tarpukario grynuoliai: legendinė Kauno sporto halė, vienas seniausių kino teatrų Lietuvoje – „Romuva“. Šie objektai restauruoti su solidžiu finansavimu iš savivaldybės bei ES biudžetų. Vilniaus oro uosto naujovė
Vienuolika metų veikianti Kauno Paveldotvarkos programa – pagrindinis miesto įrankis istorinių pastatų restauravimui. Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip du šimtai pastatų savininkų. Prof. Rimvydas Laužikas – apie tai, kodėl lietuviams nuo seno tokie svarbūs grybai
Aukštus rezultatus lemia ir tai, kad Kaunas yra viena iš aštuonių šalies savivaldybių, kuriose nuolat dirba nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Tyrimo duomenimis, būtent Kaune suorganizuota daugiausiai posėdžių – 12. Kitos savivaldos klausimų aptarimui renkasi rečiau, pavieniais atvejais perka paslaugas iš nepriklausomų ekspertų. Taip pat pastebėta tendencija, kad ankstesniais metais dalis vertinimo tarybų veikė tik formaliai. Paryžiuje paminėtos Marijos Gimbutienės 100-osios gimimo metinės
Valstybinė kultūros paveldo komisija nešališką savivaldybių vertinimą atlieka nuo 1997 m., pasitelkdama dvylikos nepriklausomų ekspertų komandą. Surinkti duomenys ilgą laiką vertinti tik per skiriamą finansavimą, vėliau įvesti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai: savivaldybių lėšų skyrimas ir pritraukimas kultūros paveldo apsaugai, paveldosauginės aktualijos.
Vilniaus senamiestis UNESCO Pasaulio paveldo vertybė jau 30 metų
Artėja dar vienas atidarymas: Panemunės baseino statybvietėje atlikta 70 procentų darbų
Rudenį Kaune pradės veikti klasikinio ugdymo licėjus – unikali galimybė motyvuotiems mokiniams
Kaunas tęsia sporto infrastruktūros plėtrą: Aleksote iškils moderni futbolo ir regbio arena
Kaunas – dar kartą tarp Europos investicijų lyderių: reikšmingi įvertinimai prestižiniame „fDi Intelligence“ reitinge
Nuo krepšinio iki fechtavimo: Žaliakalnyje – dar daugiau vietos sportuojantiems vaikams ir profesionalams
Patvirtinta spalio mėnesio šilumos kaina Kaune
10 karantino dienų: kas nuveikta Kaune?
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...