Paskelbta
2 metai prieš-
Nepaisant šįmet išaugusio faktinio sektoriaus finansavimo ir didelio kelių tiesybos bei remonto tempo, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta, teigia į metinę situacijos kelių sektoriuje apžvalgą pakvietusios Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos kelių asociacijos. Jų siūlymu, norint užtikrinti, kad infrastruktūros būklė būtų stabiliai gerinama, būtina sekti kaimynų lenkų pavyzdžiu ir sukurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimo modelį.
„Kelių infrastruktūros finansavimas šiandienėmis kainomis turi būti ne mažesnis kaip 1 mlrd. eurų kasmet, tai leistų tęsti pradėtas strateginių objektų statybas, užtikrinti savalaikį kelių remontą, pamažu didinti šalies tiltų saugumą“, – sakė šalies kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) prastėjančių kelių būklę mato ne tik kaip infrastruktūros klausimą, bet ir kaip socialinę problemą, kuri dar labiau didina ekonominę ir socialinę šalies gyventojų atskirtį. „Tikime, kad ir dabartinį kelių finansavimą galima paskirstyti efektyviau. Be to, egzistuoja ir paprasta ekonominė tiesa – dar ilgiau delsti ir netvarkyti kelių mūsų valstybei yra tiesiog per brangu“, – teigė l. e. p. asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Siūlo lėšų keliams finansuoti šaltinius
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, tvaraus kelių finansavimo modelio lėšų šaltiniais, be dabar veikiančio Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) fondo, galėtų būti vadinamasis e. tolingas (elektroninis nuvažiuotu atstumu paremtas komercinio transporto apmokestinimas), kuris leistų per metus surinkti apie 250 mln. eurų, taip pat naujas apie 200 mln. eurų kelių fondas, kuris galėtų būti pildomas iš sunkiojo transporto registracijos mokesčio, ir nauja kelių naudotojų rinkliava, kuri šalyje galėtų būti įvesta sumažinus degalų akcizą.
LSA siūlo dabartinei kelių būklei gerinti skirti ne mažesnę kaip 80 proc. degalų akcizo dalį, taip pat perduoti motorinių transporto priemonių registracijos mokestį savivaldybėms, kurios taip būtų labiau įgalintos gerinti ne tik kelių, bet ir viešojo transporto, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą bei eismo valdymą. Asociacija taip pat ragina atlikti visapusišką šalies kelių būklės situacijos įvertinimą, nustatyti aiškia metodika pagrįstą finansavimo poreikį keliams tvarkyti ir parengti strategiją bei konkrečių veiksmų planą, kaip sudėtinga situacija šalies kelių sektoriuje bus sprendžiama.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad viena esminių Lietuvos automobilių kelių direkcijos virsmo į akcinę bendrovę „Via Lietuva“ priežasčių buvo sukurti galimybių skolintis. „Tačiau tai nebuvo faktiškai įgyvendinta, kol ši organizacija neturi pakankamų ir tvarių pajamų šaltinių. Todėl, mūsų nuomone, bendrovei „Via Lietuva“ galėtų atitekti visos iš kelių vinječių ir, jam pradėjus veikti, e. tolingo surenkamos lėšos, taip pat valstybinės reikšmės kelių tinklo įveiklinimo pajamos, tokios kaip kelių panaudojimas infrastruktūros kabeliams tiesti ir panašios.
Gyventojų nuomonė apie kelius prastėja
Šiemet liepą atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje. Apklausa atskleidė, kad kelių kokybę gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei prieš kelerius metus. 39 proc. apklaustųjų Lietuvos kelių kokybę vertina patenkinamai, 30 proc. – puikiai, labai gerai ar gerai, 31 proc. – prastai ir labai blogai. Štai 2022 m. prastai ir labai blogai kelių būklę vertinančių gretos sudarė 24 proc.
Vilniuje – didžiausias Baltijos regiono kelių infrastruktūros forumas „Road to the Future 2025“: Lietuva taps Baltijos kelių inovacijų epicentru
Europos auditoriai: nevyriausybinės organizacijos stokoja skaidrumo
Ties Lietuvos pasieniu „Via Lietuva“ sieks užtikrinti nepertraukiamą 5G interneto ryšį
„Affidea Lietuva“ į naują diagnostikos centrą Plungėje investavo apie 2 mln. eurų
Saulės moduliai šalia valstybinės reikšmės kelių: per pusmetį – daugiau nei 4 tūkst. kWh energijos ir augantis potencialas
Elektromobilių vairuotojams 2025-ieji žada didelius pokyčius – ko tikėtis šiemet?
„Via Lietuva“ komentaras dėl „Teltonikos“ projekto
Išrinkta naujos „Via Lietuva“ valdybos pirmininkė
Saugumas kelyje: kokių pamokų vis dar neišmokstame?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...