Senjorų ilgalaikės priežiūros sistemos krizė: paslaugų poreikis auga, o darbuotojų mažėja – sektorius vienijasi pokyčiams

Diegti naujus ilgalaikės priežiūros paslaugų standartus, kelti paslaugų kokybę, viešinti aktualias sektoriui problemas ir ieškoti būdų jas spręsti – tokius tikslus kelia veiklą pradėjusi Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacija (IPIA). Pasak asociacijos vadovo Jono Zelbos, įsisenėjusias ilgalaikės priežiūros sektoriaus problemas būtina spręsti nedelsiant, kitaip, po kelerių metų, vis labiau augant paslaugų poreikiui, tačiau nedidėjant slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičiui, ieškoti sprendimų gali būti per vėlu.

Reklama

Kelia visam sektoriui aktualias problemas

Viena opiausių problemų ilgalaikės priežiūros paslaugų sektoriuje – nepakankamas slaugos specialistų skaičius. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 metais sektoriuje trūko 932 slaugytojų, o Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prognozės dar niūresnės – iki 2032 metų Lietuvoje trūks daugiau 4,6 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų.

„Darbuotojų – slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų – trūkumo problema įsisenėjusi, tačiau pastaraisiais metais dėl augančio pacientų skaičiaus ir didėjančio ilgalaikės priežiūros darbuotojų amžiaus tapo dar aktualesnė. Didelė dalis šiuo metu dirbančių specialistų artėja prie pensinio amžiaus. Skaičiuojama, jog dabar maždaug 19,4 proc. slaugytojų – 55–64 metų amžiaus, vadinasi, iki 2030 metų darbą dėl amžiaus gali palikti mažiausiai penktadalis darbuotojų. Ar turėsime kuo juos pakeisti? Trūkstant darbuotojų, nukentės paslaugų kokybė, o esami specialistai jau dabar susiduria su dideliu darbo krūviu ir perdegimu“, – atkreipė dėmesį J. Zelba.

Remiantis 2019 metų EBPO duomenimis, Lietuvoje slaugos studijas baigusiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, siekė 22, kai tuo tarpu ES vidurkis buvo 44,7. Be to, valstybės finansuojamos vietos universitetuose ir kolegijose kiekvienais metais yra užpildomos tik 70–80 proc. Atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, pagal įgytą specialybę Lietuvoje įsidarbina tik 50–65 proc. slaugos bakalauro studijas baigusių specialistų.

„Jei nesukursime patrauklesnių sąlygų studijuoti ir dirbti ilgalaikės priežiūros srityje, ateityje susidursime su dar didesniu specialistų trūkumu, kartu – su iššūkiais užtikrinant kokybišką ilgalaikę priežiūrą“, – įspėjo IPIA vadovas.

Kita aktuali problema, kurią ketinama spręsti susibūrus į asociaciją – nepakankamas finansavimas ir sudėtingas paslaugų kompensavimo mechanizmas. Kaip pastebi pašnekovas, aukšta paslaugų kokybė priklauso nuo adekvataus finansavimo, tačiau valstybės nustatyti įkainiai dažnai neatitinka realių paslaugų teikimo kaštų. Tai riboja galimybes investuoti į infrastruktūrą, inovacijas, paslaugų plėtrą ir darbuotojų atlyginimus, galiausiai, atsiliepia ir pacientų priežiūrai.

Dar viena sritis, kurioje būtini pokyčiai – sektorių reguliuojantys teisės aktai. Kai kur jie yra pernelyg detalūs ir apsunkina veiklą, o kitur palieka per daug vietos interpretacijai, sukurdami neapibrėžtumo situaciją. Dėl to, privatus verslas dažnai vengia investuoti į šią sritį, nors daugelyje Europos šalių didelę dalį ilgalaikės priežiūros įstaigų sudaro būtent privatūs paslaugų teikėjai.

Senstant visuomenei, problemos tik aštrės

J. Zelbos žodžiais, jei problemos nebus sprendžiamos sistemiškai, ilgalaikės priežiūros sektorius po kelerių metų gali susidurti su gerokai didesniais iššūkiais nei dabar, ypač augant senyvo amžiaus pacientų skaičiui, sykiu mažėjant norinčių dirbti slaugytojais ir slaugytojų padėjėjais.

„Neabejoju, jog susibūrusios į asociaciją ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos bus greičiau išgirstos. Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, todėl didėja ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis. Šiuo metu 65 metų ir vyresnių žmonių Lietuvoje – apie 20 proc., o po 20 metų Lietuvos piliečiai bus vieni seniausių Europoje. Esama infrastruktūra ir paslaugų prieinamumas šiuo metu neatitinka gavėjų poreikių, todėl būtina peržiūrėti teisės aktus, įvertinti sistemos trūkumus – reikalingi esminiai pokyčiai, kurie padėtų užtikrinti kokybišką ir tvarią ilgalaikę priežiūrą. Šiems iššūkiams spręsti būtinas glaudus sektoriaus bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, mokymo įstaigomis ir kitais partneriais“, – komentavo J. Zelba.

Šiuo metu IPIA vienija paslaugų teikėjus, kurių bendras turimų vietų skaičius siekia 600. Asociacijos tikslas – iki metų pabaigos, į veiklą įsitraukus naujiems nariams, šį skaičių išauginti iki 850 vietų.