Klimato kaitos diena: kaip šiluma Vilniuje bus gaminama ateityje?

Europai minint Klimato kaitos savaitę, Vilnius pristatė aktyvius veiksmus, nukreiptus mažinti poveikį aplinkai. Viena iš strateginių krypčių – miesto energetika. Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai transformuoja šilumos sektorių ir diegdamas inovacijas prisideda prie sostinės tikslo iki 2030 m. tapti neutraliu klimatui miestu.

Reklama

Prasidėjęs šildymo sezonas šiemet bus tvaresnis nei bet kada anksčiau – net 83 procentus miestui reikalingos šilumos planuojama pagaminti naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) ir biologiškai neskaidžias atliekas. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuosekliai siekia, kad jau 2030 m. kuro struktūroje būtų galutinai eliminuotos gamtinės dujos.

„Diegdami energetikos inovacijas siekiame, kad miestui būtų šilta, o planetai – vėsu. Siekdami tvarumo tikslų adaptuojame įmonės veiklą ir vystome inovacijas, padedančias atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamyboje. Pastatėme galingiausią Baltijos šalyse absorbcinį šilumos siurblį, kuris per metus sutaupys 4 tūkst. tonų CO2.Taip pat kartu su Vilniaus miesto savivaldybe investuojame į žaliojo vandenilio dujų gamybą, kurios bus naudojamos sostinės viešajame transporte“, – sako Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.

Efektyvesnė ne tik šilumos gamyba, bet ir tiekimas

Vilniaus šilumos tinklai veikia lyg šilumos platforma – įmonė ir gamina šilumą, ir ją tiekia. Vilkpėdėje esanti elektrinė termofikacinį vandenį pašildo kūrendama biokurą ir tik esant dideliam šilumos poreikiui – ir gamtines dujas. Miesto šilumos ekosistemoje svarbų vaidmenį atlieka nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Vilniaus NŠG sistemoje veikia 8 gamintojai, kurie šilumą gamina iš biokuro, o Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ir iš atliekų. Platus NŠG tinklas padeda Vilniaus miestui siekti neutralumo klimatui tikslų.

Perėjimas prie žaliosios energetikos neapsiriboja vien tvaresniais gamybos procesais – šio tikslo siekiama ir efektyvinant šilumos tiekimo tinklą.

„Mes ne tik siekiame efektyviau gaminti šilumą, bet ir ją tiekti – valdome 760 km centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinklą. Tai yra didžiausias ir sudėtingiausias tinklas Lietuvoje, leidžiantis aptarnauti šimtus tūkstančių gyventojų. Siekiame, kad mūsų šilumos tinklas būtų efektyvus, todėl nuosekliai investuojame į jo modernizavimą – šiemet atnaujinome rekordišką kiekį: daugiau nei 10 kilometrų. Mūsų skaičiavimai rodo, kad šios rekonstrukcijos padės sutaupyti apie 50 tonų CO2 emisijų per metus“, – sako G. Bakanas.

Taip pat VŠT jau diegia žemos temperatūros tinklus, kurie yra moderniausi rinkoje ir leidžia būstus apšildyti tiekiant žemesnės temperatūros termofikacinį vandenį. Didžiausia tokių tinklų sistema įdiegta ir sėkmingai taikoma Švedijos mieste Lunde.

Tai kokios alternatyvos?

Gamtinės dujos palaipsniui palieka Vilniaus šilumos gamybos kuro struktūrą, vasarą visiškai užtenka biokuro ir atliekų pagaminti karšto vandens pašildymui reikalingą šilumos kiekį. Tačiau žiemą situacija kinta. Tad kuo galima keisti gamtines dujas šilumos gamyboje plečiantis miestui ir augant šilumos poreikiui?

„Vilniaus atveju labai daug nuveikta, kad būtų galima atsisakyti iškastinio kuro CŠT sistemoje. Apie VŠT pasiryžimą iš esmės mažinti poveikį klimato kaitai byloja ir vykdomi mokslo–verslo projektai. Šiuo metu kartu įgyvendiname Europos Sąjungos LIFE programos projektą, kuriuo siekiama paspartinti energetikos pertvarką ir CŠT sektoriaus dekarbonizavimą keturiose Rytų Europos šalyse. Tarp jų yra ir Lietuva. Puiku, kad Vilnius nusigręžia nuo iškastinio kuro deginimo ir renkasi alternatyvas. Viena galimų – iš biomasės gaminamos biodujos, kurias galima efektyviai panaudoti ir kogeneracijos procese“, – sako VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros vedėjas doc. dr. Artur Rogoža.

Įmonė nuosekliai investuoja į šilumos gamybos alternatyvas, tokias kaip atliekinė šiluma ar modernūs jos kaupimo sprendimai. Vienas pirmųjų atliekinės šilumos pavyzdžių – valstybės duomenų centro projektas, kurio veiklą koordinuoja Telecentras. Skaičiuojama, kad jame atgaunamos atliekinės šilumos užtektų patenkinti viso Salininkų mikrorajono šilumos poreikį per metus.

Atsisakant iškastinio kuro bus pasiekti du svarbūs tikslai – vienas jų tiesiogiai prisideda prie gyvenimo kokybės mažinant klimato kaitą, o kitas stiprina miesto pozicijas įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus tikslus, taip pat įmonė gali gauti finansinę paramą pagal įvairias programas.