Paskelbta
1 savaitė prieš-
By
LukasEuropai minint Klimato kaitos savaitę, Vilnius pristatė aktyvius veiksmus, nukreiptus mažinti poveikį aplinkai. Viena iš strateginių krypčių – miesto energetika. Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai transformuoja šilumos sektorių ir diegdamas inovacijas prisideda prie sostinės tikslo iki 2030 m. tapti neutraliu klimatui miestu.
Prasidėjęs šildymo sezonas šiemet bus tvaresnis nei bet kada anksčiau – net 83 procentus miestui reikalingos šilumos planuojama pagaminti naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) ir biologiškai neskaidžias atliekas. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuosekliai siekia, kad jau 2030 m. kuro struktūroje būtų galutinai eliminuotos gamtinės dujos.
„Diegdami energetikos inovacijas siekiame, kad miestui būtų šilta, o planetai – vėsu. Siekdami tvarumo tikslų adaptuojame įmonės veiklą ir vystome inovacijas, padedančias atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamyboje. Pastatėme galingiausią Baltijos šalyse absorbcinį šilumos siurblį, kuris per metus sutaupys 4 tūkst. tonų CO2.Taip pat kartu su Vilniaus miesto savivaldybe investuojame į žaliojo vandenilio dujų gamybą, kurios bus naudojamos sostinės viešajame transporte“, – sako Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.
Efektyvesnė ne tik šilumos gamyba, bet ir tiekimas
Vilniaus šilumos tinklai veikia lyg šilumos platforma – įmonė ir gamina šilumą, ir ją tiekia. Vilkpėdėje esanti elektrinė termofikacinį vandenį pašildo kūrendama biokurą ir tik esant dideliam šilumos poreikiui – ir gamtines dujas. Miesto šilumos ekosistemoje svarbų vaidmenį atlieka nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Vilniaus NŠG sistemoje veikia 8 gamintojai, kurie šilumą gamina iš biokuro, o Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ir iš atliekų. Platus NŠG tinklas padeda Vilniaus miestui siekti neutralumo klimatui tikslų.
Perėjimas prie žaliosios energetikos neapsiriboja vien tvaresniais gamybos procesais – šio tikslo siekiama ir efektyvinant šilumos tiekimo tinklą.
„Mes ne tik siekiame efektyviau gaminti šilumą, bet ir ją tiekti – valdome 760 km centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinklą. Tai yra didžiausias ir sudėtingiausias tinklas Lietuvoje, leidžiantis aptarnauti šimtus tūkstančių gyventojų. Siekiame, kad mūsų šilumos tinklas būtų efektyvus, todėl nuosekliai investuojame į jo modernizavimą – šiemet atnaujinome rekordišką kiekį: daugiau nei 10 kilometrų. Mūsų skaičiavimai rodo, kad šios rekonstrukcijos padės sutaupyti apie 50 tonų CO2 emisijų per metus“, – sako G. Bakanas.
Taip pat VŠT jau diegia žemos temperatūros tinklus, kurie yra moderniausi rinkoje ir leidžia būstus apšildyti tiekiant žemesnės temperatūros termofikacinį vandenį. Didžiausia tokių tinklų sistema įdiegta ir sėkmingai taikoma Švedijos mieste Lunde.
Tai kokios alternatyvos?
Gamtinės dujos palaipsniui palieka Vilniaus šilumos gamybos kuro struktūrą, vasarą visiškai užtenka biokuro ir atliekų pagaminti karšto vandens pašildymui reikalingą šilumos kiekį. Tačiau žiemą situacija kinta. Tad kuo galima keisti gamtines dujas šilumos gamyboje plečiantis miestui ir augant šilumos poreikiui?
„Vilniaus atveju labai daug nuveikta, kad būtų galima atsisakyti iškastinio kuro CŠT sistemoje. Apie VŠT pasiryžimą iš esmės mažinti poveikį klimato kaitai byloja ir vykdomi mokslo–verslo projektai. Šiuo metu kartu įgyvendiname Europos Sąjungos LIFE programos projektą, kuriuo siekiama paspartinti energetikos pertvarką ir CŠT sektoriaus dekarbonizavimą keturiose Rytų Europos šalyse. Tarp jų yra ir Lietuva. Puiku, kad Vilnius nusigręžia nuo iškastinio kuro deginimo ir renkasi alternatyvas. Viena galimų – iš biomasės gaminamos biodujos, kurias galima efektyviai panaudoti ir kogeneracijos procese“, – sako VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros vedėjas doc. dr. Artur Rogoža.
Įmonė nuosekliai investuoja į šilumos gamybos alternatyvas, tokias kaip atliekinė šiluma ar modernūs jos kaupimo sprendimai. Vienas pirmųjų atliekinės šilumos pavyzdžių – valstybės duomenų centro projektas, kurio veiklą koordinuoja Telecentras. Skaičiuojama, kad jame atgaunamos atliekinės šilumos užtektų patenkinti viso Salininkų mikrorajono šilumos poreikį per metus.
Atsisakant iškastinio kuro bus pasiekti du svarbūs tikslai – vienas jų tiesiogiai prisideda prie gyvenimo kokybės mažinant klimato kaitą, o kitas stiprina miesto pozicijas įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus tikslus, taip pat įmonė gali gauti finansinę paramą pagal įvairias programas.
Išmanieji miestai: kaip 5G keičia miestų veidą?
Pasaulio ekonomika ruošiasi sudėtingai ir dinamiškai 2024 m. pabaigai: kokios tendencijos vyrauja?
Šimtatūkstantinė stipendijų suma išdalinta gabiausiems šalies moksleiviams – komisija papasakojo, kuo išsiskyrė šie metai
Ekspertai pataria, kaip paruošti automobilį šaltajam metų laikui: vien žieminių padangų neužtenka
Reikalavimai organizacijoms griežtėja, tačiau nebus kam dirbti? Situaciją įvertino ekspertai
„Lietuvos metų automobilio 2025“ rinkimuose – 32 dalyviai
Nuo oro taršos stebėjimo iki išmaniojo transporto: VILNIUS TECH siekia tapti autonominių sistemų kompetencijų lyderiu
Skaitmeniniai ženkliukai: iš JAV – į pasaulinę švietimo inovacijų ir verslo praktiką
Ne tik pinigai: ekspertai atskleidžia, kokių privalumų studentams suteikia papildoma veikla
Tech-Park Kaunas vykusiame hakatone „Hack the Future: 24h Brain Activity for Public Sector Solutions” Lietuvos, Suomijos, Latvijos ir Lenkijos technologijų...
Verslo bankas „OP Corporate Bank” Baltijos šalyse per tris šių metų ketvirčius uždirbo 31 mln. Eur pelno iki mokesčių, tai...
Sporto komandos ir technologijų bendrovės – du, iš pirmo žvilgsnio, skirtingi pasauliai, tačiau juos vienija vienas tikslas: kurti įtraukiančias patirtis...
Visame pasaulyje milžiniškos sėkmės sulaukęs verslo šou „Shark tank” (liet. „Rykliai”) keliasi į Lietuvą. Tai – iš tiesų gyvenimus keičiantis...
Kaip įprastai rezervuojate nakvynės vietą savo kelionių metu? Jei dažniausiai naudojatės internetinėmis apgyvendinimo platformomis, nuo šiol verta atkreipti dėmesį į...
Drąsi, charizmatiška ir aktyvi – taip galėtume apibūdinti soc. tinkluose daugumai gerai žinomą mokytoją Veroniką. Pradėjusi savo darbo kasdienybe, ugdymo...
Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas Dmitrijus Borisenka...
Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...
Įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...
Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...