Konversija kuria tvaresnius miestus: kaip apleistos teritorijos tampa patraukliomis gyventi?

Tvarumas nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šiandien aktualus kaip niekada. Tačiau tvari sektoriaus strategija gali būti sutelkta ne tik į atliekų, neigiamo poveikio aplinkai ir CO2 mažinimą, žaliųjų sprendimų bei atsinaujinančios energijos naudojimą, bet ir teritorijų konversiją. Tai – tarsi antrinis miesto erdvių panaudojimas, suteikiantis galimybę efektyvinti apleistas urbanistines vietas, plėtoti pastarųjų infrastruktūrą, didinti patrauklumą ir ištisus didmiesčių rajonus prikelti naujam gyvenimui. Kodėl konversija užtikrina tvarią plėtrą, kaip ji sprendžia vis mažėjančių centre esančių teritorijų iššūkį ir kokią naudą teikia miestiečiams?

Reklama

Atliepia svarbų poreikį

Anot tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, konversija suprantama kaip neefektyvių, taršių, dažniausiai buvusių pramonės teritorijų prikėlimas naujoms urbanistinėms idėjoms.

Eksperto teigimu, tai ne tik grąžina apleistų vietų patrauklumą, tačiau ir užtikrina tvaresnės urbanistikos įgyvendinimą. „Konversija mažina neefektyvių plotų taršą, kuria investicijoms palankią aplinką, plėtoja geresnes sąlygas susisiekimo sistemoms, inžinerinių tinklų atnaujinimui, darniam gyvenamųjų teritorijų ir darbo vietų išdėstymui. Po konversijos apleistos miesto erdvės atgyja, mažėja jų socialiniai iššūkiai ir buvę didmiesčių randai tampa patraukliomis vietomis gyventi. Vykdant konversijų projektus, taršūs plotai išvalomi, čia įrengiamos žaliosios zonos, želdynai, mažinantys CO2 išskyrimą ir gerinantys oro kokybę mieste“, – sako K. Vanagas.

Vis dėlto teritorijų konversijos yra sudėtingi projektai – juos vystyti užtrunka, procesus lydi sudėtingos biurokratinės procedūros ir didelės investicijos. Pasak „YIT Lietuva“ vadovo, dažnai konversija pradedama nuo griovimo darbų, kurių apimtys – nemenkos, o tai didina ir bendruosius projektų kaštus bei sukelia nemažai diskomforto aplinkiniams.

„Tačiau yra ir kita medalio pusė. Teritorijose, kurios jau buvo savotiškai pasmerktos, po konversijos ne tik sumažėja tarša, bet ir atsiranda geresnė urbanistinė struktūra, architektūrinės išraiškos kokybė, daugėja naujų viešųjų erdvių, kurios darniai integruojamos į didmiesčių sistemą. Buvę pamiršti plotai tinkamai užstatomi ir atitinka 15 minučių miesto koncepciją. Tai galimybė namus, darbą, paslaugas bei pramogas turėti ne didesniu nei 15 minučių atstumu pėsčiomis ar dviračiu. O kadangi plėtrai tinkamo ploto miestų centruose sparčiai mažėja, konversija puikiai atliepia šį poreikį“, – sako K. Vanagas.

Potencialo apstu, bet jis nenaudojamas

Bendrovė „YIT Lietuva“ jau įgyvendino ne vieną konversijos projektą. Prieš keletą metų sostinėje buvo pertvarkyta buvusi alaus daryklos teritorija Aludarių gatvėje – sudėtingame šlaitiniame sklype, nugriovus senuosius gamyklos statinius, buvo pastatytas itin patrauklus gyvenamasis kvartalas „Matau Vilnių“.

Vilniaus centre įsikūrusioje naujoje gyvenamojoje erdvėje buvo atnaujinta infrastruktūra, maksimaliai išsaugoti želdynai. Už visus „Matau Vilnių“ privalumus bei vystymo sprendimus, kvartalas buvo įvertintas šalies NT projektų konkurse „Už darnią plėtrą“ ir pripažintas geriausiu projektu gyvenamosios paskirties kategorijoje.

„Sostinėje taip pat įvykdėme buvusios apleistos teritorijos Šnipiškėse konversiją ir čia vis dar plėtojame daugiafunkcinį „Naujojo Skanseno“ kvartalą. Jame kyla gyvenamieji namai, du verslo centrai, kurių vienas jau pastatytas. O Kauno Aleksoto rajone, netoli miesto centro ir Nemuno salos, sparčiai statomas „Matau Kauną“ projektas. Pirmuoju etapu jame jau iškilo du pirmieji daugiabučiai, pats kvartalas seną pramoninę teritoriją šiandien transformuoja į vieną patraukliausių vietų gyventi mieste. Mūsų tikslas – sukurti naujas urbanistines struktūras senųjų vietose arba esamas pritaikyti naujai funkcijai. Todėl teritorijas konvertuojame pakartotiniam gyvenimui, kartu už optimalią kainą pasiūlydami kokybišką ir komfortišką būstą, įrengdami naujas komercines bei darbo vietas, atnaujindami bei pritaikydami turimą infrastruktūrą“, – kalba K. Vanagas.

Konversija naudinga miestams, nes apleidus centrinėse didmiesčių dalyse esančias teritorijas, jos praranda savo turimą potencialą. Pasak K. Vanago, laisvų žemės sklypų arti miesto centro mažėja, todėl bet kuri teritorijos konversija yra šiuolaikinio miesto dabartis ir tvarios miestų plėtros geroji praktika. „Centrinėse didmiesčių dalyse dar yra buvusių gamyklų ir sandėlių, kurie šiuo metu nėra naudojami, tačiau gali pavirsti puikiomis gyvenamosiomis, visuomeninėmis ir rekreacinėmis erdvėmis“, – įsitikinęs bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas.

Pastebima tendencija ir Skandinavijoje

Prieš kelis metus Suomijoje „YIT“ įgyvendino „Workery+“ projektą, Helsinkio centre esančias gamybines erdves prikėlusi naujam gyvenimui ir įkūrusi modernią, ergonomišką bei komfortišką biurų ekosistemą.

„Konversijos panaikina miestų „pilkąsias dėmes“ ir formuoja modernų miestą, todėl tokių projektų, tikėtina, vis daugės. Svarbu, kad tai būtų daroma racionaliai, tinkamai išnaudojant susisiekimo komunikacijas, viešąsias erdves pritaikant miestiečių patogumui“, – teigia „YIT Lietuva“ vadovas.