Nekilnojamasis turtas
Modernus pastatas Neries krantinėje išsaugos senojo Vilniaus paslaptis
Vilniaus Senamiestyje, kairiojoje Neries krantinėje pradėtas statyti NT plėtros bendrovės „RE Excellence“ gyvenamasis projektas „Žygimantų 12“ atrodys kaip modernus, prie aplinkinės architektūros tvariai priderintas statinys. Tačiau būsimieji jo gyventojai turės galimybę iš arti susipažinti ir su XIX amžiaus Vilniaus buitimi: projekto požemyje bus išsaugoti miesto istoriją pasakojantys autentiški archeologiniai radiniai.
Reklama
„Vilniaus Senamiestis – jau neblogai ištyrinėtas archeologų, bet didelė mūsų istorijos dalis vis dar slypi po žeme. Todėl kiekvienas naujas projektas šioje miesto dalyje reiškia dar vieną galimybę geriau pažinti savo praeitį. Kauno „Piliamiestyje“ „YIT Lietuva“ baigė dar dviejų naujų namų ant Neries kranto statybas
„Žygimantų 12“ kasinėjimų metu buvo atrasti ne tik namo pamatai bei senovinio rūsio įėjimas, bet ir inžinerinės sistemos, leidžiančios susidaryti aiškesnį istorinio Vilniaus gyvenimo paveikslą“, – sako projekto generaline ranga besirūpinančios vienos iš didžiausių Lietuvoje statybų bendrovių „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius.
Kasinėjimo darbus vykdžiusios įmonės „Kultūros vertybių paieška“ direktorius Linas Kvizikevičius teigia, kad istorinės vertybės atrastos 1,2 – 1,9 m gylyje.
„Rastos labai mažo namelio pamatų liekanos, keli akmeninių grindinių fragmentai, rūsio įėjimo laiptinės vieta. Tačiau svarbiausia, kad aptiktos vandentiekio ir kanalizacijos sistemų liekanos: grioviai, kurie buvo išsidėstę išilgai upės vagos, juos jungė atšakos nuo Tilto gatvės pusės“, – sako archeologas.
Jo teigimu, „Žygimantų 12” teritorijoje rasta ir nemažai šimtmečius skaičiuojančių buities rakandų liekanų: puodų, lėkščių, koklių fragmentų, monetų.
„Tai – sudėtingas ir visomis prasmėmis brangus projektas. Tačiau esu tikras, kad užbaigtas jis taps integralia Neries krantinės dalimi. Rengiantis statyboms, daugiau nei 2 tūkst. kv. m plote buvo atlikti archeologiniai tyrimai, keitėme ir tobulinome projektą pagal specialistų rekomendacijas“, – teigia „RE Excellence“ vadovas Andrius Voišnis. „RE Excellence“ keičia vardą
Integruoti senovines konstrukcijas – technologinis iššūkis
„Išsaugoti istorinį paveldą – labai svarbu kuriant pilnavertį miestą, nors plėtotojams tai kainuoja ir papildomas lėšas, ir gali gerokai ištęsti statybos darbus. Šiuo atveju projektą suplanavome taip, kad senovinių rūsių išsaugojimas jo trukmės nepadidintų, tačiau technologinių iššūkių tikrai turėsime“, – sako „Naresta“ vadovas.
Reklama
T. Grincevičiaus teigimu, į naują statybą integruojant istorines konstrukcijas, svarbu ne tik autentiškų detalių išsaugojimas bei dizaino sprendimai. Būtina ir užtikrinti šių laikų standartus atitinkantį saugumą, ilgaamžiškumą.
„Istoriniai statiniai tiek dėl to meto galimybių, tiek – dėl laiko padarytos žalos dažnai yra mažiau stabilūs, konstrukcijos – netvirtos. Todėl itin svarbi inžinerinė užduotis yra užtikrinti, kad pastato požemiuose esantys radiniai išsaugotų savo istorinę svarbą, tačiau būtų tokie pat kokybiški ir patikimi, kaip ir naujai statomos konstrukcijos“, – teigia statybos ekspertas.
Pavyzdžiui, „Žygimantų 12” saugotini rūsiai yra įgilinti maždaug pusantro metro aukščiau, nei numatytos požeminės stovėjimo aikštelės grindys, todėl privaloma po saugotinais pamatais atlikti betoninių pamatų pavedimo darbus.
Istoriniai radiniai bus restauruojami ir konservuojami, šis procesas vykdomas griežtai laikantis specialistų parengtos tvarkos. Dar vienas svarbus iššūkis – istorinį paveldą apsaugoti statybų laikotarpiu. NARESTA. Vadovavimo perdavimas: tvarios lyderystės ir strategijos pavyzdys
„Tam imamės specialių priemonių, radiniai yra itin stropiai dengiami, o aplinkiniai statybų darbai planuojami užtikrinant istorinių konstrukcijų apsaugą“, – teigia „Naresta“ vadovas.
Pasak T. Grincevičiaus, gal skamba ir ironiškai, bet išsaugoti istorines konstrukcijas ir jas saugiai integruoti itin padeda modernūs sprendimai.
„3D modeliavimas leidžia kruopščiai suderinti skirtingas konstrukcijas, projektinius sprendimus ir medžiagiškumą, o virtualios ir papildytos realybės technologijos suteikia galimybę architektams ir istorikams rasti abipusiai geriausius, ilgaamžiškiausius integracijos sprendimus“, – sako T. Grincevičius.
Projektą baigti planuojama 2025 metais.
Reklama
