Nuo anatomijos iki lyderystės: kokios žinios reikalingos šiuolaikiniam treneriui?

Šiandien ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir juos rengiantiems sporto treneriams tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia nuolat atsinaujinantis sporto mokslas, technologiniai pokyčiai ir naujų metodinių priemonių patobulinimai. Todėl nenuostabu, kad šiuolaikiniams treneriams nuolat reikia plėtoti profesines žinias ir kompetencijas. Šiuolaikinis sporto treneris – tai ne tik motyvuojanti asmenybė, supažindinanti visuomenę su efektyviais sportavimo principais, bet ir sportinio ugdymo ekspertas, lyderis, vadovaujantis profesionalioms sporto komandoms ar atletams arba dirbantis su sporto klubų lankytojais ir sugebantis taikyti naujausias mokslines žinias praktiškai.

Reklama

Ar Lietuvoje egzistuoja pakankamai profesinio tobulėjimo galimybių norintiems tapti sporto šakų arba asmeniniais treneriais? Apie tai, su kokiais iššūkiais šiandien dažniausiai susiduria pradedantieji ar profesionalūs treneriai, kokių sričių mokslinės žinios jiems praverstų labiausiai, siekiant efektyviausių treniruojamos komandos ar sportuojančio asmens sportinių rezultatų, kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Lietuvos olimpinės akademijos garbės nare, sporto mokslininke, doc. dr. Egle Kemeryte-Ivanauskiene.

Sėkmės pagrindas – mokslinės žinios, motyvuojančios dirbti efektyviau

VDU Švietimo akademijos dėstytojos doc. dr. Eglės Kemerytės-Ivanauskienės pasiteiravus, kokios srities mokslinės žinios yra būtinos kiekvienam profesionaliam sporto treneriui, ji pirmiausiai įvardina anatomiją. Funkcinės anatomijos žinios – neatsiejamas bet kurio trenerio kompetencijų pagrindas. „Šios srities supratimas leidžia treneriui ne tik efektyviau parinkti pratimus, pritaikyti juos individualiems sportuojančių poreikiams, bet ir padeda išvengti traumų. Žmogaus anatomiją išmanantis specialistas gali lengviau pritaikyti pratimus silpnesniam raumeniui, padėti pakoreguoti asmens laikyseną ar tam tikrus atliekamų pratimų technikos elementus“, – pabrėžia ji.

Pasak sporto mokslininkės, funkcinės anatomijos žinios taip pat padeda geriau individualizuoti treniruočių programas: skirtingo amžiaus ar fizinio pasirengimo žmonėms yra taikomi skirtingi fiziniai krūviai. „Būsimam specialistui svarbu suprasti, kaip keičiasi organizmas augant, siekiant išvengti per didelio fizinio krūvio ar traumų. Juk vaikų ar paauglių organizmai vystosi kitaip nei suaugusiųjų, todėl treneriui, sudarinėjančiam sportines programas ar vedančiam treniruotes, būtina atsižvelgti į jų specifinius poreikius“, – paaiškina doc. dr. E. Kemerytė-Ivanauskienė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad funkcinės anatomijos išmanymas ypač pasitarnauja rengiant profesionalius tam tikrų sporto šakų atstovus ar mėgėjus. „Bet kuriam treneriui, o ypač kovinių sporto šakų atstovams, itin svarbu išmanyti vidaus organų lokalizaciją, nervinius rezginius, kraujotakos ir kvėpavimo organų išsidėstymą, kad galėtų tinkamai įvertinti smūgio kryptį arba suprasti, kokia žala gali būti padaryta iš priešininko pusės, ir siekti jos išvengti.“

Be to, mokslinės žinios apie funkcinę anatomiją gali prisidėti ir prie sportuojančio asmens motyvacijos didinimo. „Jeigu treneris nežinotų arba nesuprastų, kodėl atliekant konkretų pratimą yra reikalingas vienas ar kitas judesys, kurie raumenys yra atsakingi siekiant, kad judesys galėtų vykti pilna amplitude, vargu ar jis galėtų paaiškinti sportuojančiam, kodėl tas judesys reikalingas, kaip jį taisyklingai atlikti, o, galų gale, kokį rezultatą gali atnešti taisyklingai atliekamas pratimas“, – pažymi doc. dr. E. Kemerytė-Ivanauskienė, kurios manymu, gilesnis šios srities supratimas motyvuoja abi puses dirbti efektyviau ir siekti išsikeltų tikslų.

Galiausiai, mokslinės žinios prisideda ir prie trenerio analitinio mąstymo ugdymo. Remdamiesi jomis sportinio rengimo specialistai gali greičiau pastebėti ir koreguoti tam tikras fizinio rengimo klaidas ar net visą treniravimo procesą. Kaip tikina pašnekovė, mokslinės žinios vis papildomos, atnaujinamos, todėl nuolat domėdamiesi ar begilindami savo žinias tam tikrose sporto mokslo disciplinose, treneriai gali sparčiau tobulėti savo profesinėje srityje ir pasiekti efektyvesnių sportinio rengimo arba treniravimo rezultatų.

Nuolatinis tobulėjimo poreikis: nuo naujų treniravimo metodikų iki technologijų

Nors daugumai pradedančių sporto trenerio karjerą gali atrodyti, kad siekiant tapti aukšto lygio specialistu užtenka bazinių treniravimo žinių, tačiau mokslininkės teigimu jų nepakanka. Sporto mokslas šiandien itin sparčiai vystosi, atsiranda naujos treniravimo metodikos ir technologijos, todėl treneriams ar fizinio ugdymo specialistams svarbu nuolat mokytis ir atnaujinti savo žinias bei dalintis jomis su kitais.

„Seminarai, konferencijos, knygos ir kursai leidžia ne tik gauti koncentruotą žinių dozę, augti kaip savo srities profesionalui, bet ir dalintis patirtimi su kolegomis. Paprastai tarpusavio bendravimas padeda didinti specialisto pasitikėjimą savimi ir savo treniravimo metodais, o tai leidžia atsiskleisti kūrybiškumui, eksperimentuoti ir atrasti tai, kas geriausiai tinka treniruojamiems asmenims, nesvarbu, ar dirbama su didelio meistriškumo sportininkais, ar su mėgėjais“, – pažymi VDU Švietimo akademijos docentė.

Ar Lietuvoje treneriams ir fizinio rengimo specialistams pakanka galimybių profesiniam tobulėjimui ir kompetencijų ugdymui? Sporto mokslininkės manymu, mūsų šalyje šios galimybės yra itin plačios. Pavyzdžiui, VDU yra siūlomos bakalauro laipsnį suteikiančios „Sporto studijos“, po kurių galima tęsti magistro studijas „Fizinio ugdymo ir sporto“ programoje. Be to, Lietuvoje organizuojama labai daug kursų ir seminarų fizinio ugdymo, treniravimo temomis ar skirtų konkrečiai sporto šakai. „Vieni yra gana siauros apimties, skirti konkrečiai sporto šakai, kiti, pavyzdžiui, VDU trenerių kursai – platūs ir apimantys labai daug modulių, reikalingų bet kurio trenerio darbe – nesvarbu, ar jis dirbtų su konkrečios sporto šakos atstovais, ar su asmenimis sporto klubuose“, – tikina ji.

Nuo funkcinės anatomijos iki sporto mitybos

Tiems, kurie nori įgyti trenerio kvalifikaciją ir tapti aukšto meistriškumo sporto šakos treneriais arba asmeniniais (grupinių treniruočių) treneriais, plačias profesinio tobulėjimo galimybes siūlo aukštojo mokslo institucijos, kviesdamos rinktis sporto ugdymo krypties studijas arba konkrečius kursus. Viena jų – VDU trenerių kursai, suteikiantys ne tik reikiamą kvalifikaciją, bet ir naujausias mokslines žinias iš profesionalių sporto mokslininkų, dėstytojų ir patyrusių trenerių lūpų, o taip pat – praktinius įrankius, treniravimo metodikas, kurias verta taikyti siekiant geriausių rezultatų ir dirbant su sportininkais ar fizinio aktyvumo entuziastais. Šie kursai ugdo esamų ir būsimų trenerių kompetencijas tokiose srityse kaip funkcinė anatomija, sporto fiziologija, sporto mityba, traumų prevencija, judesių valdymas, įtraukusis sportinis ugdymas, testavimas sporte, sporto psichologija, trenerio vadovavimas ir lyderystė, treniravimo praktika ir t. t. Be to, kursų dalyviai turi galimybę įsilieti į aktyvią mokymosi bendruomenę, kurioje patyrę sporto treneriai dalinasi įvairia treniravimo patirtimi.

Pasiteiravus VDU trenerių kursų lektorės doc. dr. E. Kemerytės-Ivanauskienės, kuri jau antrus metus prisideda prie naujų trenerių rengimo Lietuvoje, kokios savybės šiandien yra būtinos kiekvienam treneriui, ji patvirtina – smalsumas yra viena pagrindinių, o besimokantiems dalyviams jo tikrai netrūksta. Ypač tiems, kurie į kursus ateina patobulinti, praplėsti savo žinias jau turėdami treniravimo patirties. „Paprastai kursų dalyviai patys geriausiai supranta, kokių specifinių žinių jiems trūksta ir pasižymi didele motyvacija, aktyviai dalyvauja užsiėmimuose ir seminarų diskusijose, tiesiog gerdami visą dėstytojų parengtą informaciją“ – teigia ji.

Vis dėl to, kalbant apie besimokančiųjų žinių ir patirties lygį, lektorė pastebi, kad jis nėra tolygus. Pavyzdžiui, kursus neretai pasirenka dirbantys treneriai, kurie dažniausiai ne tik gerai išmano raumenis ir jų funkcijas, bet ir puikiai gali paaiškinti, kuo ir kodėl vienas ar kitas pratimas gali sportininkui padėti. Tačiau tarp pradedančiųjų trenerių, pasak jos, rasime ir tokių, kurie skeleto ir raumenų struktūrą išmanys prasčiau.

Doc. dr. E. Kemerytės-Ivanauskienės teigimu, būtent dėl to trenerių kursų metu daug dėmesio skiriama funkcinės anatomijos disciplinai. Būtent šios srities, ypač raumens anatomijos, žinios yra pagrindinė bazė, ant kurios ateityje galime saugiai statyti „namą“ ir ugdyti sportininką. Taip pat ji įvardina, kad besimokantiems neretai trūksta geresnio supratimo apie vidaus organų lokaciją, kraujagyslių ir nervų praėjimą. Šios žinios padeda geriau suvokti, kaip išvengti sportuojančio asmens traumų arba ką daryti joms ištikus. Apibendrindama besimokančiųjų dalyvių motyvaciją, lektorė neslėpė pozityvių vertinimų: „Nuostabu matyti, kaip kursuose susibūrusi patyrusių ir pradedančiųjų trenerių bendruomenė tobulėja kartu, augdama ir besidalindama savo patirtimi ir žiniomis tarpusavyje“, – džiaugiasi VDU Švietimo akademijos dėstytoja.