Ekspertai
Bedė pirštu į lietuvius: „Toks mąstymas – sovietinės praeities palikimas”
Kaip jaučiamės darbe? Ką reiškia sveika savivertė, ir kodėl daugelis žmonių, atrodydami sėkmingi, iš tiesų kenčia tyliai?
Reklama
Naujausioje tinklalaidės „Emocinis atsparumas versle“ serijoje laimės tyrinėtojas Almantas Dulkys kalbina Vilniaus universiteto (VU) docentę, socialinių mokslų daktarę Ingą Truskauskaitę – apie tai, kaip susiformavo lietuviška savivertė, kaip ji veikia mūsų profesinį gyvenimą ir kodėl socialiniai tinklai tapo spąstais.
„Lietuviška savivertė – dažnai žemesnė nei kitose Europos šalyse, ypač Skandinavijoje ar Pietuose. Ji lydima dvejonių, nepasitikėjimo savimi, nuolatinio klausimo: ar aš tikrai galiu, ar esu vertas?“ – sako I. Truskauskaitė.
Pasak jos, mūsų kolektyvinėje pasąmonėje vis dar gajus istorinis naratyvas, kad „esame maži, nereikšmingi“. Toks mąstymas – sovietinės praeities palikimas, kai žmogus negalėjo rinktis nei profesijos, nei gyvenimo kelio.
„Gyvenant režime, kuris atima pasirinkimą, siunčiama žinutė, kad tu nesugebėsi pats. Tai įsirėžia kartoms į prigimtį“, – teigia psichologė.
Socialiniai tinklai – moderni spąstų forma
Vilniaus universiteto ir „Tele2“ atliktas tyrimas* parodė, kad Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų ES šalių labiau paplitusiu, rizikingu socialinių tinklų naudojimu. Jo paplitimas yra apie du kartus didesnis nei kitose ES valstybėse.
„Norime būti matomi, bet dažnai rodom tik laimės akimirkas. Nuolatinė sėkmės iliuzija mus atitolina nuo tikrų jausmų. Tikrą artumą gimdo pažeidžiamumas – kai leidžiame sau būti silpniems ir taip pat leidžiame tai kitam“, – sako I. Truskauskaitė. Verslumo įgūdžių moko jau mokyklos suole
Socialiniai tinklai gali paveikti tiek kūną, tiek psichiką, sukeldami priklausomybę, nes daro stiprų poveikį žmogaus smegenims. Harvardo universiteto 2024 m. tyrimas parodė, kad dalijimasis asmenine informacija socialiniuose tinkluose suaktyvina tas pačias smegenų sritis kaip ir priklausomybę sukeliantys narkotikai.
Kai žmonės pasakoja apie save, jie jaučia stipresnį ryšį su kitais ir socialinį pripažinimą, kuris tampa pagrindiniu gerų emocijų šaltiniu. Dėl to jie vėl ir vėl sugrįžta į socialinius tinklus, siekdami pakartoti šią teigiamą patirtį.
Pasak tyrimo, priklausomybė ne visada kyla iš malonumo troškimo – kartais ji kyla iš noro pabėgti nuo emocinio skausmo. Problema ta, kad kai kurie žmonės neturi pakankamai žinių ar įgūdžių, kaip sveikai patenkinti savo socialinius, fizinius ir emocinius poreikius.
Savivertė darbe – nematoma, bet lemianti
I. Truskauskaitė analizavo, kaip žema savivertė daro įtaką darbo aplinkai – nuo bendravimo su kolegomis iki gebėjimo priimti sprendimus ar priimti kritiką.
„Žemas savęs vertinimas dažnai slepiasi po perfekcionizmu arba nuolatiniu įrodinėjimu, kad esu geras. Tai vargina. Jeigu žmogus turi trapią, nors ir aukštą savivertę, užtenka vienos nesėkmės ar kritikos, kad viskas subyrėtų kaip krištolo pilis“, – aiškina I. Truskauskaitė.
Nors moterys Lietuvoje vis dažniau užima vadovaujančias pareigas, jų savivertė, pasak pašnekovės, vis dar dažnai pažeidžiama.
„Moterys turi būti viskas iš karto – ir sėkmingos, ir gražios, ir švelnios. Vyrams dažnai užtenka būti tiesiog sėkmingiems. Toks socialinis spaudimas lemia didesnį perdegimo pavojų moterims“, – pabrėžia I. Truskauskaitė. Edward Lucas apie naująją Vilniaus kampaniją
Psichologė taip pat atkreipia dėmesį į dažnai atrodančius tvirtai ir savimi pasitikinčius žmones, kurie išgyvena vidinius sunkumus: „Žmogus gali atrodyti labai pasitikintis, tačiau viduje jaustis nepakankamas. Tokia būsena dažnai kompensuojama per karjerą ar išorinį statusą, bet tai nepadeda ilgalaikėje perspektyvoje.“
Pasak psichologės, kelias į sveiką savivertę prasideda nuo sąmoningumo ir gebėjimo priimti visas savo emocijas – tiek stipriąsias, tiek pažeidžiamas.
„Mūsų kultūroje ilgai vyravo žinutės: neverk, nebijok, nesinervink. Bet jeigu aš neleidžiu sau jausti, negaliu gyventi autentiškai“, – svarsto VU docentė. Praeities didybę menantis Tunisas
Tinklalaidžių ciklą apie emocinę gerovę versle, kuriame aktualius klausimus aptaria laimės tyrinėtojas Almantas Dulkys, galite rasti „Tele2“ paskyrose interneto platformose „YouTube“ ir „Spotify“. Plastikiniai langai Kaune – Laikinoji sostinė stebina
Reklama
