J. Šiugždinienė: rengdami naują sportininkų sistemą girdėsime pačių atletų poziciją

Šiandien švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su sportininkais aptarti aukšto meistriškumo atletų rengimo sistemos pokyčių, išklausyti sportininkų pastabų ir pasiūlymų. Susitikimo metu sutarta kartu su Nacionaline sportininkų asociacija spalio pradžioje surengti sporto forumą, kuriame visa sporto bendruomenė ieškos kelių greičiau pakilti iš dabartinio nuosmukio.

Reklama

Susitikime dalyvavo Tokijo olimpiados dalyviai penkiakovininkė, sidabro medalio laimėtoja Laura Asadauskaitė- Zadnreprovskienė, irkluotoja Milda Valčiukaitė, buriuotoja Viktorija Andrulytė, graikų-romėnų imtynininkas Mantas Knystautas, irkluotojas Mindaugas Griškonis, taip pat kanojininkas Henrikas Žustautas.

Po susitikimo ministrė teigė, kad buvo itin naudinga išgirsti daug pasiekusių sportininkų pasiūlymų, pastabų. „Gavome daug vertingos informacijos „iš pirmų lūpų“. Juk olimpiečiai yra tie, kurie geriausiai jaučia problemas. Džiaugiuosi, kad sutarėme ir dėl aukščiausio lygio sportininkų įsitraukimo peržiūrint sportininkų rengimo sistemą. Rugsėjo pradžioje renkasi darbo grupė, kuri ieškos sprendimų dėl sportininkų rengimo sistemos tobulinimo. Delsti negalima, sprendimus reikia priimti jau dabar. Sutarėme prisidėti rengiant sporto forumą ir jame plačiai aptarti sporto politikos kryptis“, – sakė J. Šiugždinienė.

L. Asadauskaitė- Zadnreprovskienė kalbėjo apie tai, kad reikia tobulinti ne tik aukšto meistriškumo rengimo sistemą. „Turime pradėti nuo vaikų. Mums reikia sveikų, sportuojančių vaikų, tik jie vėliau galės pasiekti aukštų rezultatų. Būtina tobulinti ir federacijų veiklą, pasirūpinti 19-24 metų sportininkų sportine karjera. Būtent šiame amžiaus tarpsnyje jie lieka niekam nereikalingi. Žinoma, išlieka sporto bazių trūkumo, finansavimo kriterijų klausimai“, – kalbėjo sportininkė.

M. Griškonis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius penketą metų neatsirado naujų ryškių veidų Lietuvos sporte. „Vien finansavimo didinimas problemų neišspręs sportininkų problemas. Reikia stiprinti pačias federacijas, jos turėtų būti šiuolaikiškos, labiau atitikti sportininkų interesus“, – sakė irkluotojas. V. Andrulytė pasakojo apie situaciją buriavimo sporte, trenerių trūkumą, vaikų tobulėjimo problemas.

Pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame suplanuotos aukšto meistriškumo sportininkams labai reikšmingos permainos. Tikimasi, kad pakoreguotas projektas sulauks pritarimo Seimo rudens sesijoje.

Svarbiausias numatomas pokytis – pasikeitęs finansavimas aukšto meistriškumo sportui. Nuo 2016 m. aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo 7 iki 14 mln. Eur per metus.

Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams. Pasiūlėme išplėsti stipendijas gaunančiųjų ratą: jos būtų skiriamos jauniems sportininkams už 4–6 vietas Europos jaunimo čempionate, 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionate iškovotas vietas; taip pat būtų sulyginti olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.

Numatytais pakeitimais siekiama sustiprinti skaidrumo reikalavimus sporto federacijų veiklai – atsiranda reikalavimai atlikti finansinių ataskaitų auditą, apibrėžti valdymo organų narių kadencijų skaičių, formuoti nacionalinę rinktinę pagal paskelbtus kriterijus ir sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami pagal aukšto meistriškumo sporto programas ar gauna valstybės stipendiją. Taip pat įstatymo pakeitimai įgalina įsteigti sporto registrą, kuris reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamų sprendimų skaidrumą.