Paskelbta
2 metai prieš-
Šiandien švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su sportininkais aptarti aukšto meistriškumo atletų rengimo sistemos pokyčių, išklausyti sportininkų pastabų ir pasiūlymų. Susitikimo metu sutarta kartu su Nacionaline sportininkų asociacija spalio pradžioje surengti sporto forumą, kuriame visa sporto bendruomenė ieškos kelių greičiau pakilti iš dabartinio nuosmukio.
Susitikime dalyvavo Tokijo olimpiados dalyviai penkiakovininkė, sidabro medalio laimėtoja Laura Asadauskaitė- Zadnreprovskienė, irkluotoja Milda Valčiukaitė, buriuotoja Viktorija Andrulytė, graikų-romėnų imtynininkas Mantas Knystautas, irkluotojas Mindaugas Griškonis, taip pat kanojininkas Henrikas Žustautas.
Po susitikimo ministrė teigė, kad buvo itin naudinga išgirsti daug pasiekusių sportininkų pasiūlymų, pastabų. „Gavome daug vertingos informacijos „iš pirmų lūpų“. Juk olimpiečiai yra tie, kurie geriausiai jaučia problemas. Džiaugiuosi, kad sutarėme ir dėl aukščiausio lygio sportininkų įsitraukimo peržiūrint sportininkų rengimo sistemą. Rugsėjo pradžioje renkasi darbo grupė, kuri ieškos sprendimų dėl sportininkų rengimo sistemos tobulinimo. Delsti negalima, sprendimus reikia priimti jau dabar. Sutarėme prisidėti rengiant sporto forumą ir jame plačiai aptarti sporto politikos kryptis“, – sakė J. Šiugždinienė.
L. Asadauskaitė- Zadnreprovskienė kalbėjo apie tai, kad reikia tobulinti ne tik aukšto meistriškumo rengimo sistemą. „Turime pradėti nuo vaikų. Mums reikia sveikų, sportuojančių vaikų, tik jie vėliau galės pasiekti aukštų rezultatų. Būtina tobulinti ir federacijų veiklą, pasirūpinti 19-24 metų sportininkų sportine karjera. Būtent šiame amžiaus tarpsnyje jie lieka niekam nereikalingi. Žinoma, išlieka sporto bazių trūkumo, finansavimo kriterijų klausimai“, – kalbėjo sportininkė.
M. Griškonis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius penketą metų neatsirado naujų ryškių veidų Lietuvos sporte. „Vien finansavimo didinimas problemų neišspręs sportininkų problemas. Reikia stiprinti pačias federacijas, jos turėtų būti šiuolaikiškos, labiau atitikti sportininkų interesus“, – sakė irkluotojas. V. Andrulytė pasakojo apie situaciją buriavimo sporte, trenerių trūkumą, vaikų tobulėjimo problemas.
Pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame suplanuotos aukšto meistriškumo sportininkams labai reikšmingos permainos. Tikimasi, kad pakoreguotas projektas sulauks pritarimo Seimo rudens sesijoje.
Svarbiausias numatomas pokytis – pasikeitęs finansavimas aukšto meistriškumo sportui. Nuo 2016 m. aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo 7 iki 14 mln. Eur per metus.
Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams. Pasiūlėme išplėsti stipendijas gaunančiųjų ratą: jos būtų skiriamos jauniems sportininkams už 4–6 vietas Europos jaunimo čempionate, 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionate iškovotas vietas; taip pat būtų sulyginti olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.
Numatytais pakeitimais siekiama sustiprinti skaidrumo reikalavimus sporto federacijų veiklai – atsiranda reikalavimai atlikti finansinių ataskaitų auditą, apibrėžti valdymo organų narių kadencijų skaičių, formuoti nacionalinę rinktinę pagal paskelbtus kriterijus ir sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami pagal aukšto meistriškumo sporto programas ar gauna valstybės stipendiją. Taip pat įstatymo pakeitimai įgalina įsteigti sporto registrą, kuris reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamų sprendimų skaidrumą.
Lietuvos gyventojai bendrovę „Telia“ laiko tvariausia telekomunikacijų rinkos įmone šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“...
Hibridinis darbo modelis įsitvirtino ir nesiruošia niekur trauktis. Priešingai – įmonės vis dažniau remiasi nutolusiomis komandomis, o darbuotojams suteikia vis daugiau...
Nors situacija, rodos, gerėja, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe, pastebi Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas, rodikliai vis dar...
Finansinių technologijų startuolis „HeavyFinance“ gavo 3 mln. Eur investiciją. Į bendrovę šiame investicijų etape investavo rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica...
Nors pasaulinė pandemija jau nebekelia papildomų rūpesčių verslo sektoriuje, tačiau atsiradusios alternatyvos įprastam darbui ofise nelinkusios trauktis. Nuotolinis darbas vis...
Įvertinęs pirmosios autonominės parduotuvės sėkmę, prekybos tinklas „Iki“, kartu su startuoliu „Pixevia“, atidarė antrąją autonominę parduotuvę Lietuvoje. „IKI Express 24/7“...
Daugelis svajoja mesti nemėgstamą darbą ir sukurti sėkmingą verslą, kasdien mėgautis veikla, kuri teikia vidinį pasitenkinimą. Juvelyrikos studijos „Indivi“ įkūrėjai...
Augantis susidomėjimas kanapių produktais – užkandžiais, CBD aliejumi ir net vitaminais keturkojams paskatino du draugus, Ernest Milevskij ir Rytį Ragauską,...
Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis žmonių skuba ir ieško patogumo bene visose sferose. Ne išimtis ir maistas bei kasdienės prekės. Ne visi...
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių, o ypač jaunų, susiduria su sudėtingais paskolų klausimais. Ne visi žmonės gali patys lengvai rasti...
Verslas darbuotojams, dirbantiems nekvalifikuotą darbą, yra bene vienas seniausių verslų. Prisiminkite piramidžių statybą, kur dalyvavo ne tik vergai, bet ir...
Verslo esmė – pigiai nusipirkti šokoladą, išlydyti jį į skirtingas figūras, nuspalvinti ir parduoti su 500% pelnu. Tai tikri rodikliai,...
Sezoninis verslas – tai verslas, kurio pelnas labai priklauso nuo metų laiko, todėl pagrindinis jo tikslas – maksimaliai padidinti pajamas...
Kur investuoti krizės metu? Pagrindinis aspektas, kad sunkmečiu žmonės taupo ir todėl dalis paslaugų ar ne pirmo būtinumo prekių tampa...
Verslo idėja – kuri nudžiugins tūkstančius vaikų. Uždarbis iš prieššventinio triukšmo gali būti puiki priemonė norint gauti tinkamą pradinį kapitalą...