Sveikata
Gripo prevencija ir imuniteto stiprinimas: medikė įvardijo geriausią metą pasiskiepyti
Nors dažnai nuvertinamas kaip įprastas sezoninis negalavimas, gripas – itin pavojinga virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ar net baigtis mirtimi. Laukiantys pirmųjų ligos simptomų rizikuoja – medikai rekomenduoja pasirūpinti prevencija iš anksto, stiprinti imunitetą ir laiku pasiskiepyti.
Reklama
„Skiepai nuo gripo yra svarbūs ne tik vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis, bet ir sveikiems suaugusiesiems bei vaikams. Vakcinacija ne tik apsaugo patį žmogų, bet ir prisideda prie viruso plitimo stabdymo, taip saugodama tuos, kurie dėl sveikatos būklės skiepytis negali“, – pabrėžia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė.
Optimalus laikas skiepytis
Gripo sezonas Lietuvoje įprastai prasideda 40-ąją metų savaitę, spalio mėnesį, ir tęsiasi iki 20-osios kitos metų savaitės, maždaug iki gegužės. Pasiskiepijus organizmui reikia maždaug dviejų savaičių, kad susidarytų pakankamas antikūnų kiekis ir būtų užtikrinta tinkama apsauga.
Gripo vakcina suteikia vidutiniškai 12 mėnesių trukmės apsaugą, tačiau svarbu žinoti, kad po maždaug 6 mėnesių antikūnų kiekis organizme sumažėja perpus. Kadangi gripo virusai nuolat kinta, kasmet gaminama nauja vakcina, geriau pritaikyta cirkuliuojančioms viruso atmainoms.
„Dėl to skiepytis nuo gripo rekomenduojama prieš sezoninio sergamumo piko pradžią – rugsėjo–spalio mėnesiais. Nors vakcinacija galioja viso gripo sezono metu, ankstyvas skiepijimasis vasaros pabaigoje gali būti mažiau efektyvus. Tad optimalus laikas yra rugsėjis–spalis, siekiant užtikrinti maksimalų ir ilgalaikį imunitetą per didžiausią sergamumo laikotarpį“, – sako „Antėja“ gydytoja.
Verta skiepytis ir sveikiems
Gripo vakcinos efektyvumas siekia 70–90 proc., o vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančių asmenų grupėje – 30–70 proc. Tai reiškia, kad net pasiskiepijus gripu gali susirgti apie 30 proc. sveikų suaugusiųjų ir iki 70 proc. vyresnio amžiaus asmenų.
„Vis dėlto vakcinacija ženkliai sumažina sunkių ligos formų atsiradimo riziką, komplikacijų – pavyzdžiui, plaučių uždegimo – dažnį, hospitalizacijų skaičių ir mirštamumą. Šie faktai patvirtina, kad vakcinacija suteikia svarbią individualią apsaugą net ir tiems, kurie jaučiasi sveiki ir serga retai“, – dėsto N. Sakalauskė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kasmetinę gripo vakcinaciją beveik visiems vyresniems nei šešių mėnesių amžiaus asmenims ir ypač tiems, kurie priklauso didelės rizikos grupėms.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) taip pat rekomenduoja kasmetinę vakcinaciją nėščiosioms, pagyvenusiems žmonėms, vaikams nuo šešių mėnesių iki penkerių metų bei asmenims, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis.
Lietuvoje gripo vakcinacija ypač rekomenduojama ir dažnai nemokama asmenims nuo 65 metų amžiaus ir vyresniems, tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo amžiaus, gyventojams socialinės slaugos ir globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nėščiosioms bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, o nuo šio rudens nemokamai skiepijami ir 2–7 metų vaikai. Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamos pavojingos ligos?
Nepaisant akivaizdžios gripo vakcinacijos naudos, dalis žmonių vis dar delsia skiepytis, nurodydami įvairias priežastis. Dažniausia jų – laiko trūkumas. Daugiau nei pusė pacientų teigia neturintys galimybės paskiepyti dėl užimtumo, nors tai rodo ne tiek laiko stygių, kiek informacijos apie skiepų naudą stoką – įsitikinę vakcinos svarba žmonės paprastai randa būdą pasiskiepyti.
Kaip organizmą paruošti žiemai
Medikė pastebi, kad rūpintis savo sveikata reikėtų ne tik ligų sezono metu. Ligų prevencija apima ne tik subalansuotą mitybą, pakankamą poilsį ir fizinį aktyvumą, bet ir streso valdymą, profilaktinius sveikatos tyrimus bei vakcinaciją. Tyrimas atskleidė, kaip gyventojai renkasi vaistus nuo skausmo
Anot jos, nuoseklus ir visapusiškas požiūris į sveikatą padeda stiprinti imunitetą ir mažina riziką susirgti įvairiomis infekcijomis, įskaitant gripą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimų vitaminų ir mikroelementų trūkumų įvertinimui.
„Lietuvoje dažnas vitamino D trūkumas, ypač rudens ir žiemos mėnesiais, siejamas su prastesne nuotaika ir silpnesniu imuninės sistemos atsaku į infekcijas. Todėl svarbu pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje ir prireikus jį papildyti. Taip pat rekomenduojama įvertinti cinko ir seleno kiekį – šie mikroelementai būtini tinkamai imuninės sistemos veiklai. Moterims naudinga reguliariai tikrintis geležies atsargas, ypač jei jos patiria gausias menstruacijas ar planuoja nėštumą. Geležies trūkumui taip pat rizikuoja asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, žarnyno uždegiminėmis ligomis ar širdies nepakankamumu, taip pat dažni kraujo donorai“, – pataria gydytoja. Nemiga – pavojingas ženklas?
Be medicininių priemonių, imunitetą palaikyti padeda ir tradicinės, natūralios priemonės. Pavyzdžiui, imbieras, česnakas, ciberžolė ir mėtos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, gali padėti stiprinti organizmo apsaugines funkcijas. „Estoty Vilnius“ ir „Kilo Health“ ėmėsi bendro projekto
Propolis – bičių gaminamas produktas – turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, o ežiuolė tradiciškai naudojama kaip pagalbinė priemonė peršalimo ligoms gydyti. Taip pat vertingi ir kiti natūralūs bičių produktai, tokie kaip medus ar bičių duonelė – jie gausūs vitaminų, mineralų, fermentų ir antioksidantų, padedančių stiprinti organizmo atsparumą.
