Lietuvos turizmo objektų infrastruktūros tyrimas: pažanga akivaizdi, tačiau išlieka rimtų iššūkių

Lietuvos turizmo objektų infrastruktūra sparčiai gerėja, tačiau vis dar esama sričių, kurioms būtinos tolimesnės investicijos. Tai atskleidė nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inicijuotas tyrimas, kurio metu buvo išsamiai išanalizuota daugiau kaip pusantro tūkstančio objektų fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra.

Reklama

„Turizmas yra vienas iš prioritetinių Lietuvos ekonomikos sektorių, todėl tyrimo rezultatai ypač svarbūs formuojant ilgalaikę turizmo plėtros strategiją. Matoma pažanga rodo, kad investicijos į infrastruktūrą duoda apčiuopiamų rezultatų, tačiau taip pat aiškiai identifikuoja sritis, kurioms turime skirti papildomą dėmesį ir nukreipti reikalingą finansavimą. Tad ypač daug dėmesio skirsime tolygiai regionų plėtrai ir skaitmeninei transformacijai“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė.

Šalies turistinių objektų infrastruktūros vertinimo tyrimas buvo atliekamas jau ketvirtąjį kartą. Šiemet, siekiant dar tikslesnių rezultatų, buvo pakeista jo metodika – keturių balų skalę pakeitė įvairių aspektų vertinimas 100 proc. sistemoje. Tyrimą VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliko bendrovė „Eurointegracijos projektai“, išsamiai išanalizavusi 1 509 turistinius objektus 54 savivaldybėse ir 6 didmiesčiuose.

Teigiamų pokyčių netrūksta

Šiųmetinis turizmo infrastruktūros vertinimo tyrimas parodė, kad bendras tirtų objektų fizinės infrastruktūros vertinimo vidurkis siekia 64 proc. iš galimų 100 proc. Aukščiausią įvertinimą – net 90 proc. – gavo bendroji objektų būklė, kuri atspindi nuolatinę turistinių vietų priežiūrą ir modernizavimą. Darbo laiko patogumas įvertintas 82 proc., o atsiskaitymo galimybės – 78 proc.

Skaitmeninė infrastruktūra, įvertinta 65 procentais, pasivijo fizinės infrastruktūros kokybę. Tyrimo duomenys rodo, kad turistinių objektų valdytojai vis aktyviau investuoja į internetinį matomumą, socialinius tinklus ir skaitmenines atsiskaitymo sistemas. Šis pokytis ypač svarbus jaunosios kartos turistams, kurie kelionės planavimą ir atsiskaitymus įpratę vykdyti išmaniaisiais įrenginiais.

„Ketvirtą kartą atliktas nacionalinis tyrimas patvirtina, kad Lietuvos turizmo infrastruktūra nuosekliai tobulėja. Nors pasiekėme reikšmingą pažangą, ypač kultūros objektų ir skaitmeninių sprendimų srityse, aiškiai matome, kurioms sritims dar reikia skirti daugiau dėmesio. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas turistas Lietuvoje gautų aukščiausios kokybės patirtį nuo planavimo iki kelionės pabaigos“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Išskirtinę pažangą, palyginti su ankstesnių metų tyrimu, šiemet demonstravo kultūros sektoriaus objektai, lankytojams siūlantys modernias atsiskaitymo sistemas, lankstų darbo grafiką ir aukštos kokybės paslaugas.

„Muziejai ir galerijos ypač sėkmingai prisitaikė prie šiuolaikinių lankytojų poreikių, siūlydami interaktyvias ekspozicijas, audiogidus keliomis kalbomis ir virtualius turus. Šie sprendimai ne tik gerina lankytojų patirtį, bet ir padeda pritraukti platesnę auditoriją“, – pažymi O. Gončarova.

Reklama

Taip pat teigiami pokyčiai stebimi tualetų infrastruktūros srityje. Šalies vidurkis šioje srityje pakilo nuo mažiau nei 50 proc. 2022 metais iki 63 proc. 2024 metais. Ekspertai pabrėžia, kad šis pokytis ypač svarbus siekiant pritraukti daugiau užsienio turistų, kuriems sanitarinės sąlygos yra vienas esminių kelionės kokybės rodiklių.

Probleminės sritys ir regioniniai iššūkiai

Vis dėlto tyrimas atskleidė ir tam tikras problemines sritis, kurioms vis dar reikia skirti daugiau dėmesio ir investicijų, kad po Lietuvą keliaujantiems turistams būtų suteiktos geriausios patirtys.

Pavyzdžiui, atokesnėse vietovėse esantys tokie objektai kaip apžvalgos aikštelės, piliakalniai ir gamtos paveldo vietos sulaukė žemesnių, atitinkamai 47 proc. ir 52 proc., įvertinimų.

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ vyriausiosios analitikės Jogilės Miežienės, labiausiai tai lemia tokių vietų geografinė padėtis: „Nutolusios vietos susiduria su susisiekimo problemomis ir ribotomis investicijomis į bazinę infrastruktūrą. Neretai šie objektai neturi net tokių elementarių dalykų kaip informaciniai stendai, tinkami priėjimo takai ar poilsio zonos.“

Taip pat vis dar opia problema išlieka turizmo infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems lygis. Nors bendras šios srities vertinimas pakilo iki 58 proc., nemaža dalis turizmo objektų vis dar nėra pakankamai pritaikyti žmonėms su negalia.

„Europos Sąjungos investicijos leido šioje srityje žengti didelį žingsnį, tačiau dar yra vietų, kuriose reikia nuveikti nemažai, o pokyčiai vyksta nevienodu tempu“, – atkreipia dėmesį O. Gončarova.

Tyrimo autoriai ypatingą dėmesį taip pat atkreipė į turizmo objektų ženklinimo sistemos trūkumus. Dabartinė rudųjų kelio ženklų sistema, nors ir aiški vietos gyventojams, užsienio turistams dažnai būna neintuityvi. Be to, pasigendama aiškios hierarchijos, kuri padėtų išskirti svarbiausius turistinius objektus.

Ekspertai rekomenduoja peržiūrėti visą ženklinimo sistemą, įtraukiant tarptautinius standartus ir gerąsias užsienio šalių praktikas. Ypač svarbu užtikrinti, kad ženklai būtų suprantami įvairių kultūrų turistams ir derėtų su skaitmeninėmis navigacijos sistemomis.

Svarbu strateginis požiūris

Tyrimo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad tolimesnė turizmo sektoriaus plėtra turi būti strategiškai subalansuota. Svarbu ne tik išlaikyti aukštą fizinės infrastruktūros lygį, bet ir stiprinti skaitmeninę turizmo ekosistemą. Pavyzdžiu galėtų tapti tokie miestai kaip Stokholmas ar Paryžius, visiškai atsisakę fizinių turizmo informacijos centrų ir daugiau dėmesio skiriantys informacijos pateikimui skaitmeninėje erdvėje.

„Vertinant, kad dauguma turizmo centrų turi naujai renovuotas patalpas, kuriose teikiamos kokybiškos paslaugos, tikėtina Lietuvoje reiktų taikyti hibridinį paslaugų teikimo variantą, visgi vis daugiau paslaugų perkeliant į skaitmeninę erdvę – tokiu būdu esami darbuotojai daugiau laiko skirtų virtualios informacijos pateikimui”, – konstatuojama tyrimo ataskaitoje.

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ vadovės O. Gončarovos, tyrimo išvados rodo, kad nors Lietuva daro reikšmingą pažangą turistinės infrastruktūros srityje, dar yra daug erdvės tobulėjimui. Kokybiška, prieinama ir šiuolaikiška turizmo aplinka ne tik padės pritraukti daugiau keliautojų, bet ir išlaikyti juos ilgiau, o tai tiesiogiai prisidės prie tvarios turizmo plėtros Lietuvoje ir šalies ekonominio augimo.