Balansavimo rinka ir energijos kaupimo technologijos – naujos galimybės verslui

Vasario 9-oji tapo istorine diena ne tik Baltijos šalių energetikos sistemoms, bet ir visai Europai. Baltijos šalys sėkmingai sinchronizavo savo elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos tinklais. Sinchronizacija ne tik sustiprino energetinį saugumą, bet ir atvėrė naujas galimybes verslui dalyvauti balansavimo paslaugų rinkoje. Energetikos ministerija jau paskelbė pirmąjį kvietimą juridiniams asmenims teikti paraiškas didelės galios energijos kaupimo sistemoms įsirengti, komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkė Augustė Linauskaitė ir vyresnysis teisininkas Augustinas Razumas.

Reklama

Nauja balansavimo rinka Lietuvoje

Baltijos šalys nuo šiol veikia kaip bendras dažnio valdymo blokas ir balansavimo pajėgumų paslaugas užsakinėja kartu. Balansavimo pajėgumai yra būtini perdavimo sistemos operatoriams – siekiant užtikrinti, kad elektros gamyba nuolat būtų subalansuota su vartojimu. Iki sinchronizacijos šios paslaugos buvo teikiamos pagal BRELL susitarimą. Dabar atsiranda didelis balansavimo sprendimų poreikis, nes Baltijos šalims reikės techninių galimybių lanksčiai reguliuoti – tiek didinti, tiek mažinti – elektros energijos gamybą ir vartojimą.

Baltijos šalių operatorių „Litgrid“, AST ir „Elering“ skaičiavimais, artimiausiu metu naujoje bendroje balansavimo pajėgumų rinkoje poreikis gali siekti iki 1512 MW galios. Šios rinkos atsiradimas atveria naujas galimybes verslui įsitraukti ir dalyvauti teikiant balansavimo paslaugas.

Kaupimo įrenginiai – žaliosios energetikos įrankis

Kaupimo įrenginiai yra esminė sėkmingos žaliosios energetikos dalis. Europos Sąjunga siekia, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Valstybės, skatindamos žaliąją energetiką, aktyviai diegia paramos priemones įvairioms atsinaujinančios energetikos sritims. Nors parama yra griežtai reglamentuojama teisės aktų ir taikoma tik atitikus nustatytus reikalavimus, Europos Komisija palankiai vertina pagrįstas valstybių iniciatyvas šioje srityje.

2024 m. Europos Komisija patvirtino sprendimus dėl paramos ES valstybėse šioms sritims: atsinaujinančio vandenilio gamybai, atsinaujinančių dujų ir nebiologinės kilmės atsinaujinančių degalų gamybai, pramoninių procesų dekarbonizacijai, taip pat jūros vėjo, sausumos vėjo, saulės fotovoltinių, hidroelektrinių ir nuotekų dujų elektros gamybos įrenginių statybai

Lietuva taip pat siekia įgyvendinti neutralaus klimato tikslus. Kaip ir numato „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija 2050“, kaupimo įrenginiai yra šių tikslų pasiekimo dalis.

Rusijos agresija prieš Ukrainą išryškino kritinę būtinybę mažinti priklausomumą nuo iškastinio kuro importo, todėl Lietuvoje sparčiai plečiama atsinaujinanti energetika. O ji tikrai neatsiejama nuo modernių kaupimo sistemų, kurios leidžia užtikrinti stabilų ir efektyvų energijos tiekimą. Atsinaujinančios energijos šaltiniai, ypač saulės ir vėjo jėgainės, yra nepastovūs, todėl efektyvios kaupimo technologijos, tokios kaip baterijų ir kitos energijos saugojimo sistemos, tampa pagrindiniu veiksniu užtikrinant tiekimo patikimumą ir sistemos lankstumą. Tik tinkamai integravus kaupimo sprendimus į energetikos infrastruktūrą, galima užtikrinti tvarų ir nepriklausomą energijos tiekimą, o kartu ir mažiausias galutines elektros energijos kainas vartotojams.

Siūloma pirmoji valstybės parama – galimybė verslui

Energetikos ministerija vasario 7 d. paskelbė pirmąjį kvietimą juridiniams asmenims įsirengti didelės galios energijos kaupimo sistemas. Šios kaupimo sistemos teiks balansavimo paslaugas perdavimo sistemos operatoriui ir taip dalyvaus balansavimo rinkoje. Energetikos ministerijos skelbiamoje priemonėje yra numatyta iš viso 102 mln. eurų parama.

Į paramą gali pretenduoti visi juridiniai asmenys Lietuvoje – bet kokio dydžio, iš visų sektorių, išskyrus finansinio sektoriaus bendroves, kredito įstaigas, finansų įstaigas, perdavimo sistemos operatorius arba skirstymo sistemos operatorius.

Didžiausias pagalbos intensyvumas bus iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir bet kuriuo atveju turės neviršyti 150 000 eurų už 1 MWh. Tinkamos finansuoti išlaidos bus kaupimo įrenginių įsigijimo ir įsirengimo išlaidos. Beje, išlaidos gali būti patirtos ir anksčiau, nei paskelbta ši parama – tinkamų išlaidų laikotarpis yra nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d. Kaupimo įrenginio leistina generuoti galia turi būti ne mažesnė kaip 15 MW, o jo talpa negali viršyti 300 MWh.

Gavęs paramą, pareiškėjas turės įgyvendinti projektą per 36 mėnesius. Priešingu atveju, parama gali būti mažinama. Paraiškas paramai norintieji gali teikti iki šių metų birželio 17 d.

Prieš paskelbiant kvietimą, Energetikos ministerija pakvietė rinkos dalyvius aptarti būsimos paramos schemą. Susitikimas sulaukė aktyvaus rinkos dalyvių dėmesio ir leidžia tikėtis, kad dėl šios paramos vyks arši konkurencija. O tai, pasak rinkos dalyvių, lemia tiek sparčiai pingančios energijos kaupimo įrenginių technologijos, tiek ir pati paramos schema, kuri motyvuoja verslą užpildyti naują ir Baltijos šalims gyvybiškai svarbią balansavimo rinką.

Galima tikėtis ir naujų paramos galimybių

Šiuo metu teikiama parama yra suderinta su Europos Komisija pagal valstybės pagalbos taisykles. Sprendimas dėl paramos buvo priimtas atsižvelgiant į dabartinę balansavimo rinkos padėtį ir Lietuvos energetikos sistemos poreikius.

Pagal EK patvirtintą schemą Lietuva siekia paskatinti bent 1200 MWh elektros energijos kaupimo pajėgumų įrengimą. Šiai priemonei įgyvendinti numatytas bendras 180 mln. eurų biudžetas.

Pirmosios dotacijų sutartys su atrinktais paramos gavėjais turėtų būti pasirašytos iki 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Jei per pirmąjį konkursą liks nepanaudotų lėšų, bus organizuojami papildomi konkursai, kurie įvyks, tikėtina, iki 2025 m. pabaigos.