Paskelbta
1 metai prieš-
Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje paženklintas pozityvia nata. Lyginant su sausiu, vasarį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė energijos kaina „Nord Pool“ biržoje mažėjo daugiau nei trečdaliu. Tam didžiausios įtakos turėjo šiam mėnesiui retai būdingi šilti orai, efektyvi gamyba vėjo parkuose bei dėl patvinusių upių daugiau darbo turėjusios regiono hidroelektrinės.
Lietuvoje elektra atpigo 36 procentais
Vasarį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -0, 244 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 30,25 ct/kWh (su PVM), mėnesio vidurkis – 9,05 ct/kWh (su PVM). Lyginant su sausiu, elektra pigo net 36 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 20,17 ct/kWh (su PVM).
Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič atkreipia dėmesį, kad didmeninėms elektros kainoms įtakos turėjo kelios esminės priežastys.
„Visų pirma, didžioji dalis vasario buvo šiltesnė, nei kažkas galbūt tikėjosi. Kartu tai lėmė mažesnę elektros paklausą. Jei sausį nacionaliniu šalies lygmeniu buvo suvartota 1202 GWh, tai vasarį – 1026 GWh elektros. Tad paklausa mažėjo -15 proc. Vertinant, kad vasaris buvo trumpesnis negu sausis, vidutinis dienos suvartojimas mažėjo 8,7%. Nuo 38,7 Gwh iki 35,4 Gwh. Tik antroji mėnesio savaitė buvo kiek vėsesnė – tuomet laikinai išaugusį energijos vartojimą teko kompensuoti brangioms šiluminėms elektrinėms, mat vasario 5–11 d. vėjo generacija ženkliai smuko, taip pat vyko iš anksto suplanuotas Elektrėnų komplekso 8 bloko bandymas“, – rinkos tendencijas Lietuvoje apibūdina V. Fiodorovič.
Visgi elektros kainas stabilizuoti leido bendrai per trumpesnį mėnesį 301 GWh pasiekusi vėjo generacija, kuri sausį sudarė 365 GWh. Negana to, anot energetikos eksperto, sparčiai tirpstantis sniegas ir krituliai ženkliai papildė regiono upių baseinus ir davė daugiau darbo hidroelektrinėms. Pasak V. Fiodorovič, bendrai per vasario mėnesį iš atsinaujinančių išteklių (vėjo, saulės, vandens) sugeneruota 405 GWh žaliosios energijos, kai per tą patį laikotarpį sausį – 463 GWh.
Sniegas įdarbino Latvijos hidroelektrines
Ryški elektros kainų mažėjimo tendencija vasarį buvo stebima ne tik Lietuvoje, bet ir likusiose Baltijos šalyse. Palyginimui, Latvijoje didmeninė kaina buvo 09,05 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 09,21 ct/kWh (su PVM).
„Daugelį išankstinių prognozių paneigę šilti orai didelę mėnesio dalį vyravo visame regione, o tai lėmė energijos vartojimo mažėjimą. Į tai sureagavo ir didmeninė rinka – visose Baltijos šalyse elektra pigo daugiau nei trečdaliu.
Šis reiškinys ypač buvo stebimas Latvijoje, kur jėgainės yra galingesnės. Čia gamyba vien vasario 19–25 d. pakilo nuo maždaug 71 iki 93 GWh. Augant gamybos pajėgumams Latvijoje, atitinkamai iš šios kaimynės didėjo energijos srautai į gretimas šalis. Iš viso per vasario mėnesį iš vėjo ir vandens pagaminta 391 GWh“, – teigė V. Fiodorovič.
Anot energetikos eksperto, dar labiau patenkinti elektros paklausą visose trijose Baltijos šalyse vasarį tebetrukdė sausį sugedusi elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „EstLink 2“. Iš pradžių planuota ją suremontuoti iki kovo, tačiau dabar gedimus ketinama pašalinti tik balandžio pradžioje.
Artimiausiu metu dar gali būti staigmenų
Kaip įspėja „Enefit“ atstovas, nors kiek netikėtai šiltas ir vėjuotas vasaris sudarė palankias sąlygas mažėti elektros kainoms, visgi atsipalaiduoti nederėtų.
„Žiemos ir pavasario sandūra dar gali pateikti staigmenų, o kiekviena nauja vėsesnio oro banga – pretekstas didėti energijos paklausai ir elektros kainoms vėl patraukti aukštyn. Šiuo atveju pažaboti jų augimą ar netgi sudaryti prielaidas kainų mažėjimui galėtų efektyvi gamyba iš vėjo, vandens ir saulės, kuri pastaruoju metu pasirodo vis dažniau“, – dėsto V. Fiodorovič.
Atsižvelgiant į tai, dabar yra geras metas pagalvoti apie saulės jėgainės įsirengimą. Iki kol įsibėgės šiltasis metų sezonas, anot rinkos žinovo, ji jau gali atsidurti ant namo stogo.
„Praktika rodo, kad saulės jėgainė mėnesio elektros sąskaitas gali sumažinti perpus ar netgi daugiau, o jos atsiperkamumas siekia maždaug 4–5 metus, atsižvelgiant į energijos vartojimo poreikius. Beje, iškart visos sumos elektrinei turėti nėra būtina, nes tiekėjai įprastai siūlo galimybę ją įsigyti išsimokėtinai“, – pataria bendrovės atstovas.
Analizė: Lietuva diktuoja tempą Baltijos elektromobilumo lenktynėse
Kraustotės į naują būstą? Ekspertai išvardijo, kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti
Lietuvoje – dar 32 itin greitos elektromobilių įkrovimo stotelės
Lina Valiulytė-Vaišvilienė. Kovo šilumos rekordai mažino elektros sąskaitas – ar žema kaina džiaugsimės ir toliau?
Valdemar Fiodorovič. Tu dar nežinai, kodėl tau reikia energijos kaupimo baterijos
Eksperto patarimai: atsakė, kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą
Lina Valiulytė-Vaišvilienė: vasarį grįžus žiemai – sugrįžo ir aukštos elektros kainos, bet pavasaris teikia vilties
Nauja 15 mln. Eur parama kaupikliams: investuokite dabar, atsipirkimas vos per kelerius metus
Žiema sugrįžo – elektros suvartojimas Lietuvoje šoko į viršų
Sparčiai tobulėjant technologijoms ir keičiantis geopolitinei situacijai, pasaulinė dronų rinka auga itin greitai. „2022 m. jos vertė siekė 28 mlrd....
Viena didžiausių Baltijos šalyse pieno produktų gamybos bendrovių „Vilvi Group“ sparčiai įgyvendina savo didžiausią investicinį projektą – sūrių gamyklą Bauskėje...
Lyderiaujantis greito elektromobilių įkrovimo tinklas Baltijos šalyse „Ignitis ON“ atnaujino elektromobilių įkrovimo parką Palangoje. Šiuo metu parke veikia 10 itin...
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia viešą konsultaciją dėl naujų teisės aktų projektų, kuriais pertvarkomas elektroninių ryšių išteklių –...
Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio...
Atšilus orams, į trasas ir parkus grįžta dviratininkai – nuo pirmąkart pedalus minančių pradedančiųjų iki adrenalino mėgėjų, bandančių jėgas ekstremaliose...
Velykinis stalas be margučių tikrai neįsivaizduojamas, juk jie yra vienas svarbiausių šios pavasario šventės simbolių. Lengviausia dažyti baltus lukštus, tad...
Iki Velykų likus vos porai dienų daugelis ieško paskutinės minutės idėjų, kaip šiemet marginti kiaušinius, kad jie būtų patys tvirčiausi...
Kasmet pasaulyje pametama arba pavagiama virš 4 mln. išmaniųjų telefonų. Tai reiškia, kad kasdien, net ir švenčių dienomis, beveik 11...
Pavasaris – traumų ir nelaimingų atsitikimų metas. Pasibaigus šaltajam sezonui gyventojai, skubėdami džiaugtis pramogomis ir laisvalaikiu lauke, patiria daugiau sumušimų,...