Durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“ keičia pavadinimą, daugiau dėmesio skirs tvarumui

Jau trisdešimt metų veikianti ir kone dvidešimt durpių gavybos, gamybos ir prekybos įmonių vienijanti Durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės” nuo š.m. rugsėjo 18 d. keičia pavadinimą ir tampa Auginimo terpių gamintojų asociacija (ATGA). Asociacijos vykdančiojo direktoriaus Giedriaus Kavaliausko teigimu, keičiantis pavadinimui, esminės asociacijos veiklos kryptys išliks tos pačios, tačiau daugiau dėmesio bus skiriama tvarumo veikloje aspektui.

Reklama

Nuo 1994 metų veikianti Auginimo terpių gamintojų asociacija (ATGA) vienija dvi dešimtis narių. Asociacijos veikla grindžiama tvarumo, atvirumo inovacijoms ir bendruomeniškumo principais, siekiant plėtoti augančią pramonės sritį ir dalytis žiniomis bei patirtimi su kitomis organizacijomis.

„Pramonė nuo to laiko, kai buvo įkurta asociacija, yra ženkliai pasikeitusi. Anksčiau labiau buvome orientuoti į durpių gavybą. Šiuo metu daugiau nei 90 proc. asociacijos narių yra auginimo terpių gamintojai. Pakeitę pavadinimą, veiklą tęsime, susitelkdami į tvarumo aspektus. Mūsų tikslas – tvari pramonė. Jau dabar asociacijos nariai savo veikloje taiko aukščiausius standartus ir geriausią praktiką, o durpynus naudoja atsižvelgdami į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius aspektus“, – komentuoja G. Kavaliauskas.

Pasak pašnekovo, tvarumo klausimas yra labai svarbus, nes auginimo terpių gamybos veikloje, kaip ir daugelyje pramonės sričių, stebimi anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai. Asociacijos nariai, siekdami kuo palankesnės veiklos aplinkai rengia veiklos tvarumo strategiją, analizuoja mokslines studijas apie įvairias ŠESD kiekio mažinimo priemones, atsižvelgiant į auginimo terpių sudėtį bei jų cikliškumą.

„Tai reiškia, kad nesikoncentruojame tik į augalo auginimo etapą. Tiriame, kur terpė panaudojama po augalų užauginimo – ar ji įterpiama į gruntą, ar kompostuojama. Kitaip tariant, tiriame, kiek gyvenimo ciklų ji dar turi. Siekiama nustatyti ŠESD patekimo į atmosferą iš auginimo terpių ir šiose terpėse užaugusių augalų sugerto iš aplinkos ŠESD balansą“, – teigia jis.

Artimiausioje ateityje asociacija ketina stiprinti dialogą su Aplinkos ministerija. Svarbiausi keliami klausimai – nacionaliniai ŠESD išmetimai ir būtinos korekcijos teisiniuose aktuose dėl išnaudotų durpynų grąžinimo gamtai dalimis, siekiant prisidėti prie durpių pramonės poveikio aplinkai ir nacionalinių klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo.

„Įmonių pareiga išeksploatotuose plotuose atstatyti pelkinį režimą – rekultivuoti. Atsižvelgiant į reguliavimą ir norą prisidėti prie Klimato kaitos politikos, asociacijos nariai siūlo vykdyti rekultivaciją dalimis, nelaukiant visų plotų eksploatacijos pabaigos. Rekultivacija dalimis leistų sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, jį „sulaikyti ir užrakinti“, kas ateityje dalinai kompensuotų įmonių veikloje susidarančius CO2 išmetimus“, – sako ATGA vykdantysis direktorius G. Kavaliauskas.

Jis pabrėžia, kaip kad visa Europos daržininkystės ir sodininkystės pramonė intensyviai dirba siekdama sumažinti durpių naudojimą augimo terpėse, pakeičiant jas alternatyviomis atsinaujinančiomis žaliavomis, taip ir Lietuvos pramonės įmonės ryžtingai imasi veiksmų šioje srityje.

„Lietuvos įmonės jau dabar naudoja įvairias alternatyvias žaliavas, tokias kaip medžio pluoštas, perlitas, kokosų pluoštas ir žievės kompostas ar sapropelis. Šios medžiagos padeda užtikrinti optimalias sąlygas augalų augimui ir tuo pačiu mažina durpių naudojamą kiekį auginimo terpėse. Įmonės glaudžiai bendradarbiauja su vietiniais augintojais ir mokslininkais, ieškodamos naujų sprendimų ir tobulindamos auginimo terpių sudėtį bei siūlydamos naujas sudėties ir įterpimo technologijas. Šis bendradarbiavimas yra esminis siekiant rasti veiksmingas alternatyvas durpėms ir užtikrinti, kad naujos medžiagos atitiktų tiek agronominius reikalavimus, tiek aplinkosaugos standartus“, – pažymi. G. Kavaliauskas.

Jo teigimu, Lietuvos pramonė stengiasi taupiai naudoti durpių išteklius, gamindama mišinius iš durpių ir alternatyvių medžiagų. Tai leidžia taupiau bei racionaliau naudoti Lietuvos gamtos išteklius, tuo pačiu užtikrinant, kad auginami augalai gautų visas reikalingas maistines medžiagas ir optimalias augimo sąlygas. Auginimo terpių gamybos pramonė žengia tvarumo linkme, aktyviai ieškodama ir taikydama naujoviškus sprendimus gerinant aplinkos būklę durpynuose.

Lietuvoje durpynai užima apie 650 tūkst. hektarų, iš jų durpių pramonė naudoja apie 2 proc, t. y. kiek mažiau nei 14 tūkst. ha. Šiuo metu beveik visa Lietuvoje išgaunama durpių žaliava naudojama augalininkystei, auginimo terpių gamybai.

ATGA 2024 m. rugsėjo 18-20 d. Birštone organizuoja Baltijos durpių gamintojų forumą, kuriame susitiks auginimo terpių gamybos pramonės lyderiai, novatoriai ir vizionieriai, kad aptartų tvarų ir atsakingą durpių naudojimą auginimo terpėse. Šių metų pagrindinė forumo tema – „Formuojant auginimo terpės ateitį žmonėms ir planetai“, kuri pabrėžia asociacijos narių atsidavimą novatoriškai praktikai, kuri suderina durpių potencialą su aplinkosauga ir bendruomenės įgalinimu. Forume dalyvaus daugiau kaip 270 dalyvių iš 130 organizacijų ir įmonių iš 17 šalių.