Paskelbta
8 mėnesiai prieš-
Skaitmeniniame amžiuje, kai socialiniai tinklai formuoja mūsų įpročius, nuomones ir net emocinę savijautą, prekių ženklams ar turinio kūrėjams sukurti „virusinį“ (angl. viral) vaizdo klipą, gali atrodyti kaip smagus ir organiškas būdas paskleisti norimą žinutę. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – nors virusinis turinys gali kelti įkvėpimą ar džiaugsmą, pernelyg intensyvus jo vartojimas gali paveikti mūsų emocinę pusiausvyrą.
Emocijos – pagrindinis dalijimosi variklis
Anot „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, virusiniai vaizdo įrašai išsiskiria tuo, kad pasiekia didelę auditoriją, yra ekonomiški ir įtraukia žiūrovus.
„Virusiniai (angl. viral) vaizdo įrašai pasiekia labai daug žmonių. Jie gali plisti internetu tarsi liepsna ir per trumpą laiką sulaukti milijonų žiūrovų dėmesio. Sėkmės atveju tai gali būti itin pigus būdas reklamuotis. Sukuri vieną vaizdo įrašą, o žiūrovai jį patys platina – tarsi turėtum didelę rinkodaros komandą be jokių papildomų išlaidų. Virusiniai įrašai įtraukia – jie gali būti juokingi, netikėti arba jaudinantys, todėl žmonės ne tik žiūri, bet ir dalijasi, o prekės ženklas jiems ilgiau įsimena“, – sako J. Antropik.
Medicinos psichologė, NVO „Jaunimo linija“ savanorė Gabrielė Lubauskaitė atkreipia dėmesį, kad emocinis intensyvumas – viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės tiek daug laiko praleidžia internete.
„Mūsų dėmesį natūraliai labiau patraukia turinys, kuris sukelia stiprias emocijas. Įspūdinga ar skaudi istorija sužadina smalsumą, sujudina vidų, gali sugraudinti ar priversti nusišypsoti. Tokios svetimos istorijos įtraukia todėl, kad jose atpažįstame savo jausmus – praradimą, ilgesį, džiaugsmą ar viltį. Net jei ta patirtis ne mūsų, emocija yra universali – mes ją „išgyvename kartu“, – aiškina G. Lubauskaitė. Po atostogų grįžote nepailsėję?
Kartų skirtumai ir emocinis krūvis
Pasak psichologės, nors emocinės reakcijos į turinį yra universalios, jų intensyvumą gali lemti amžius ir socialinė patirtis.
„Jaunesni žmonės, augę kartu su socialiniais tinklais, į juos žvelgia kaip į natūralų bendravimo kanalą. Vyresni dažniau vertina turinį racionaliau, tačiau ir jiems jis gali turėti stiprų emocinį poveikį. Svarbu suprasti, kad kiekviena karta į socialinius tinklus atsineša savo jautrumo ribas“, – sako G. Lubauskaitė.
Ji pabrėžia, kad per didelis jautraus ar liūdno turinio vartojimas gali turėti neigiamą poveikį emocinei sveikatai. Atsitiktinumas ar strategija
„Išgyventi svetimus sunkumus kartu su nepažįstamais žmonėmis internete reiškia prisiimti ir jų emocinį krūvį. Ilgainiui galime pradėti gyventi kitų istorijomis labiau nei savąja, lyginti savo gyvenimą su ekrane matomu. Tai gali kelti nemalonius jausmus“, – teigia psichologė.
Technologijos padeda – bet neatstoja žmogiško ryšio
Abi ekspertės sutaria, kad technologijos ir dirbtinis intelektas šiandien gali daug – nuo personalizuotų rekomendacijų iki emocinio turinio analizės. Vis dėlto, jos turi ribas.
„Technologijos atpažįsta mūsų emocijas ir gali net pasiūlyti poilsį ar patarimą, bet jos negali suteikti tikro supratimo jausmo. Pokalbis su žmogumi yra kitoks – jis leidžia patirti, kad esi girdimas, kad kažkam rūpi“, – sako G. Lubauskaitė. Lietuvos e. parduotuvėse apsiperka net 1 iš 3 Latvijos gyventojų
„Kaip rūpinamės fizine sveikata, taip turėtume rūpintis ir emocine – įskaitant tai, kokį turinį vartojame. Sąmoningas požiūris į socialinius tinklus padeda išvengti perdegimo, nerimo ar palyginimo su kitais spąstų“, – papildo J. Antropik.
Skaitmeninė higiena – būtina šiuolaikinėje visuomenėje
Pasak J. Antropik, atsakingas turinio kūrimas ir vartojimas tampa naujuoju emocinės sveikatos kriterijumi. Viral marketingas
„Įmonės, kurios kuria turinį atsakingai – skatindamos teigiamas emocijas, bendruomeniškumą ir vertės kūrimą – ne tik pasiekia geresnių rezultatų, bet ir stiprina pasitikėjimą prekės ženklu. Vertindami „Tele2” kuriamą turinį socialiniuose tinkluose, pastebime, kad geriausių rezultatų pasiekia turinys, kuris linksmina, praturtina ar įkvepia“, – teigia ji.
Patyčios internete: ar socialinių tinklų draudimai apsaugotų vaikus?
„Tele2“ pirmąjį pusmetį gavo daugiau pajamų ir pelno
Ar DI jus prisimena? Kaip iš tikrųjų veikia pokalbių atmintis
Pakenkti gali vos kelios minutės : atsakė, kodėl telefono nereikėtų palikti automobilyje
Joninės sujudino Lietuvą: iš miestų – prie jūros, ežerų ir į gamtą
Keliaujate į užsienį ir bijote įjungti mobiliuosius duomenis? Ekspertas paaiškino, kaip nepermokėti
„Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama”: P. Masiulis apie tai, kas „išduoda” gerą kandidatą
Vienas DI pokalbis viskam? Ekspertė paaiškina, kodėl tai ne visada gera idėja
Socialiniai tinklai vaikams iki 16 metų: ar draudimai išsprendžia problemą?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...