Verslas
EEN akiratyje – Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos sektoriaus spurtas
Vis dažniau kūrybinės ir kultūrinės industrijos (KKI) sektoriaus Lietuvoje atstovai savo sektorių pristato pasitelkdami statistiką, kuri šiandien jau kalba pati už save. KKI sektorius yra vienas didžiausių darbdavių ir sparčiausiai augančių sektorių Lietuvoje. 2021 m. KKI įmonės sudarė 4,8 proc. visų ekonominių subjektų Lietuvoje. Šiame sektoriuje dirbo beveik 56 tūkst. žmonių, arba apie 4 proc. visų šalies dirbančiųjų. Lietuvoje kultūros sektoriaus pridėtinė vertė ekonomikai 2022 m. sudarė 3,28 proc. viso šalies BVP.
Reklama
Tokius skaičius išgirdo 2025 m. birželio 5 d. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų kartu su EEN kūrybinės ir kultūrinės industrijos sektoriumi (angl. Enterprise Europe Network Cultural & Creative Industries SG) organizuoto susitikimo dalyviai. Renginio metu, kuriame dalyvavo per 20 atstovų iš Portugalijos, Vokietijos, Islandijos, Vokietijos, Suomijos, Kroatijos, Bulgarijos, Švedijos, Lenkijos, dėmesys buvo skirtas išimtinai Lietuvai – jos KKI sektoriaus sėkmės istorijai, vienai iš dinamiškiausių ir sparčiausiai augančių sričių Lietuvoje. Virtualiame susitikime Lietuvai atstovavo Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos KIK Lietuva valdybos narė, Socialinės lyderystės asociacijos direktorė Jurgita Bražinskienė ir VšĮ Inovacijų agentūros kompetencijų centro „ArtTech Hub“ vadovė dr. Miglė Caporkė.
Transformacijos laikotarpis visoje Europoje
Pasak EEN kūrybinės ir kultūrinės industrijos sektoriaus grupės vadovės Ceu Filipe, KKI sektorius Europoje išgyvena ypatingą dinamiškumo ir transformacijos laikotarpį. Tapęs svarbiu Europos ekonomikos ramsčiu, šis sektorius ne tik prisideda prie BVP ir užimtumo, bet ir prie socialinės sanglaudos, kultūrinės tapatybės, inovacijų. „Visoje Europoje vis labiau pripažįstama šio sektoriaus strateginė svarba, sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius, tokius kaip skaitmeninimas, tvarumas ir įtrauktis, – pabrėžia Filipe. – Todėl politikos formuotojai ir suinteresuotosios šalys vis labiau remia šį sektorių tikslinėmis iniciatyvomis, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu ir investicijomis, kuriomis siekiama ugdyti talentus, skatinti verslumą, remti kūrybinių įmonių tarptautinę plėtrą.“ Pirmas toks renginys Lietuvoje – kūrėjai kviečiami praktiniuose mokymuose stiprinti DI žinias
Filipe pasidžiaugė, jog Lietuva sparčiai tampa viena iš pagrindinių KKI sektoriaus Europoje žaidėjų. „Lietuvos aktyvus, strateginis požiūris į kūrybinių pramonės šakų rėmimą, kartu su tvirta suinteresuotųjų šalių ekosistema – nuo akademinės bendruomenės ir startuolių iki įsitvirtinusių įmonių ir viešųjų institucijų – šią šalį daro sektinu inovacijų ir bendradarbiavimo pavyzdžiu, – sako ENN atstovė. – Šalies atvirumas naujoms idėjoms, investicijos į talentų ugdymą ir įsipareigojimas tvarumui daro ją dinamišku ir įtakingu Europos kūrybinės bendruomenės dalyviu.“
Ne tik ekonominė nauda
Pasak 2008 m. įkurtos Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos KIK Lietuva, vienijančios per 70 narių: asociacijų, kūrybinių įmonių, inkubatorių, institucijų ir asmenų, dirbančių kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, valdybos narės Bražinskienės, vertinant Lietuvos KKI sektorių, svarbu matuoti ne tik ekonominius rodiklius, bet ir kultūrinį, švietimo bei socialinį poveikį, nes tai leidžia geriau suprasti sektoriaus visumą – nuo tiesioginės ekonominės naudos iki ilgalaikio poveikio visuomenei ir tapatybei.
Kaip jau minėta anksčiau, ekonominiu požiūriu, KKI sektorius Lietuvoje generuoja BVP, viršydamas kai kurias tradicines šalies ūkio šakas, tokias kaip transportas ar žemės ūkis. Šiame sektoriuje dirba daugiau nei 60 tūkstančių žmonių, o dauguma verslų – mažos įmonės arba individualūs kūrėjai. Vis reikšmingesnę dalį sudaro ir kūrybinis eksportas, ypač dizaino, žaidimų ir medijų srityse. Kultūrinis šio sektoriaus poveikis matuojamas renginių skaičiumi, auditorijų įsitraukimu, kultūros produktų įvairove ir menininkų dalyvavimu tarptautinėje kūrybinėje apykaitoje. Taip pat svarbios viešosios investicijos – tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu. KIK Lietuva valdybos narė teigia, kad švietimo sritis atskleidžia, kiek kūrybiškumo ugdymas integruotas į formalųjį ir neformalųjį švietimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios dešimtys KKI studijų programų, apimančių dizainą, architektūrą, medijas, meną, stiprėja ir partnerystės tarp aukštųjų mokyklų ir kūrybos sektoriaus. Galiausiai, socialinis aspektas parodo, kaip kultūra prieinama įvairioms visuomenės grupėms, kokiu mastu įtraukiamos regioninės bendruomenės ar socialinės mažumos, kiek žmonių savanoriauja ar aktyviai dalyvauja kūrybinėje veikloje. KKI sektorius stiprina socialinę sanglaudą, prisideda prie įtraukties. Paskutinė galimybė registruotis į renginį, pakeisiantį požiūrį apie DI kūryboje
Sektoriaus privalumai ir tendencijos
Bražinskienė tarp šiandien svarbiausių KKI sektoriaus Lietuvoje tendencijų išskyrė skaitmeninimą, kūrybinių technologijų plėtrą, žaidimų industrijos augimą ir tvarią kūrybą. Ji įvardijo ir vis aktyvesnį kultūros ir bendruomenių sąryšį. Lietuvos atstovė pasidžiaugė, jog Lietuva turi kuo pasigirti ir tarptautinėje erdvėje: „Mūsų dizainas, šiuolaikinis menas ir kinas pelno pripažinimą, jei norime išlikti konkurencingi, turime stiprinti sisteminę paramą sektoriaus plėtrai, ypač regionuose ir tarptautinėse rinkose.“ Bražinskienė pabrėžė, jog svarbu suvokti, kad KKI nėra vien kultūra, tai – strateginis Lietuvos kapitalas.
Filipe nuomone, vienas iš pagrindinių KKI sektoriaus privalumų – gebėjimas kurti aukštos vertės darbo vietas, ypač jauniems žmonėms ir kūrybingiems specialistams, kurie ieško lanksčių, dinamiškų karjeros galimybių. EEN kūrybinės ir kultūrinės industrijos sektoriaus vadovė taip pat pažymėjo, kad šis sektorius yra svarbus inovacijų variklis, kuris, pasitelkdamas naujas technologijas ir skaitmenines platformas, padeda pasiekti platesnę auditoriją, kurti naujus verslo modelius, unikalias kultūrines patirtis. „KKI sektorius atlieka svarbų vaidmenį, stiprinant ir socialinę sanglaudą, skatinant kritinį mąstymą, remiant tvarų vystymąsi, taikant aplinką tausojančias, socialiai atsakingas praktikas“, – sako Filipe. Įmonė „Glassbee” įgyvendina svarbius darbus Europos mastu išskirtiniame projekte
Iššūkiai ir sprendimai
Nepaisant įspūdingo spurto, KKI sektorius Lietuvoje susiduria su iššūkiais, tarp kurių minėtini finansinis nestabilumas, socialinių garantijų trūkumas kūrėjams, menkas bendradarbiavimas tarp sektoriaus ir politikos formuotojų, regioninė kultūrinės pasiūlos nelygybė. Prieigą prie finansavimo ir investicijų kaip rimtą problemą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms ir startuoliams, mini ir Filipe. Sparčios permainos technologijų srityje, kurios reikalauja nuolatinio kūrybinių specialistų kvalifikacijos kėlimo ir prisitaikymo, o intelektinės nuosavybės apsaugos ir skaitmeninių teisių valdymo klausimai – nuolatinio dėmesio, yra kitas rimtas iššūkis. Be to, sektorius turi spręsti didesnio įtraukties ir įvairovės poreikį, siekiant užtikrinti, kad kūrybinės galimybės būtų prieinamos visoms visuomenės grupėms. Pasak Lietuvos atstovių, mūsų šalies kūrėjams dar trūksta vadybinių ir verslumo įgūdžių, o tarptautiškumo srityje dar ne visur spėjama su Vakarų Europos tempais.
Dalį iššūkių Lietuvoje mėgins išspręsti naujausia iniciatyva – vos prieš keletą mėnesių Inovacijų agentūros įkurtas kompetencijų centras „ArtTech Hub“, kuris skatins Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų pažangą. Birželio 5 d. renginyje pranešimą skaičiusi centro vadovė dr. Caporkė pabrėžė, kad naujo centro tikslas – auginti kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus gebėjimus kurti ir auginti verslus, taikyti inovacijas, padėti pritraukti papildomą finansavimą, atrasti naujas eksporto rinkas. Centro taikiklyje – VVL regione ir sostinės regione veikiantys fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės.
„ArtTech Hub“ „vieno langelio“ principu teiks konsultacijas, skatins verslumą bei tarptautinius ryšius ir siūlys kitas priemones KKI sektoriaus augimui. Naujame centre ketinama susitelkti visas reikiamas žinias ir įrankius, kurie padėtų KKI sektoriaus verslams augti, atrasti naujas eksporto strategijas ir rinkas. Centro gyvavimo metu numatyta įgyvendinti penkias mokymų programas, nukreiptas į šias temas: verslumą, eksportą, e-komerciją, „ArtTech“ ir žiedinę ekonomiką.
Enterprise Europe Network (EEN) yra tarptautinis verslo paramos tinklas, kuris padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms rasti partnerius, plėstis į užsienio rinkas, diegti inovacijas. Tinklas veikia visame pasaulyje, apima daugiau nei 40 šalių, daugiau nei 450 partnerių organizacijų ir tūkstančius ekspertų iš įvairių verslo paramos organizacijų. EEN kultūros ir kūrybinių industrijų grupėje dirba apie 80 atstovų iš įvairių šalių verslo paramos organizacijų, inovacijų centrų, agentūrų ar prekybos rūmų. Tarptautinė Kalėdų eglė kviečia į Europos aikštę
Kultūros ir kūrybinės industrijos įtrauktos tarp 14 svarbiausių ES industrinių ekosistemų bendroje Europos Sąjungos industrinėje strategijoje. EEN kūrybinės ir kultūrinės industrijos sektorius yra vienas iš kelių dešimčių tinklo sektorių, tokių kaip statybos, turizmo, skaitmeninis, sveikatos, atsinaujinančios energetikos, mobilumo ir transporto, elektronikos ir kitų sektorių. 2022 m. KKI sudarė apie 4 proc. ES BVP, nors investicijos kultūrai siekė tik 0,7 proc. bendro ES BVP. 2022 m. KKI dirbo 7,7 mln. žmonių, kas sudarė apie 3,8 proc. visų ES dirbančiųjų.
„Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, būdami aktyvūs EEN nariai, padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms – taip pat ir kūrybinių industrijų atstovams – siekti tarptautiškumo, rasti verslo partnerių užsienyje bei diegti inovacijas. Rūmai aktyviai dalyvauja EEN teminėse bei sektorinėse grupėse, ypač daug dėmesio skirdami kultūros ir kūrybinių industrijų, mažmeninės prekybos bei eksporto plėtros srityse“, – sako Vilniaus PPAR generalinis direktorius dr. Almantas Danilevičius.
Daugiau apie EEN Lietuva veiklas ir iniciatyvas: EEN – Lietuva
Daugiau apie KIK Lietuva: Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Daugiau apie Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmus https://www.cci.lt/
