„Homanit Lietuva“ gamyklos teritorijai „Eurocash1“ pasiūlė Baltijos šalyse unikalų sprendimą

Vokietijos kapitalo medienos plaušo plokščių gamybos bendrovės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone, Pagiriuose, statomos gamyklos teritorijai saugoti pasitelktas specialiai suprogramuotas dronas. Tai pirmasis toks apsaugos tarnybos „Eurocash1“ pilotinis projektas, kai didelei teritorijai saugoti pasitelkiama visiškai automatinė bepiločių orlaivių technologija, kurią sukūrė Lietuvos bendrovė.

Reklama

„Šiuo metu vyksta pagrindinio gamyklos pastato statybos, kurias planuojame baigti šių metų vasarą. Tai didžiulis projektas, į kurį investuosime apie 200 mln. eurų, bus sukurta 440 naujų darbo vietų. Gamykloje bus gaminami komponentai baldų, durų, parketo pramonės įmonėms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Teritorija, kurioje šiuo metu vyksta statybos bei įrangos montavimo darbai, siekia beveik 80 ha. Natūralu, kad apsauga privalo būti užtikrinta 24/7 ir tam ieškojome netradicinio sprendimo. Būtent dėl šios priežasties pasirinkome mūsų rinkoje dar niekur nenaudotą elektroninės apsaugos sprendimą – apsaugą dronu“, – komentuoja „Homanit Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Ostrauskas.

Pirmieji Baltijos šalyse

Pasak bandomąjį projektą įgyvendinusios apsaugos tarnybos „Eurocash1“ vadovo Viliaus Makausko, jų žiniomis, tai yra pirmas kartas Baltijos šalyse, kai autonomiškai veikiantys dronai pasitelkiami privataus objekto apsaugai užtikrinti.

„Pasirinkome droną dėl saugomo objekto specifikos: gamyklos teritorija yra labai didelė, be to, situaciją komplikuoja, kad tai yra statybvietė, kur gausu kliūčių, ertmių, žmogaus matymo lauką užstoja įvairūs objektai, nelygus reljefas. Tai trukdo apsaugos darbuotojams užtikrinti maksimalią fizinę apsaugą – šiuo atveju kaip saugumo lygį padidinantį sprendimą matėme apsaugai pasitelkti droną. Tačiau panaudotas sprendimas nėra įprasta apsauga su dronu – jis leidžia užtikrinti apsaugą norimu periodiškumu ir be fizinio žmogaus įsikišimo“, – aiškina jis.

Dronas pakyla nakčiai tam tikromis valandomis ir apskrenda 30 ha „Homanit Lietuva“ gamyklos teritoriją, kurioje vyksta statybos darbai. Skrisdamas jis naudoja infraraudonųjų spindulių kamerą, kuri fiksuoja šilumą. Jeigu tuo metu teritorijoje būtų pašalinis asmuo, dronas jį užfiksuotų savo kamera, o tada į įvykio vietą atvyktų apsaugos darbuotojų komanda. Apskridęs visą teritoriją dronas nusileidžia į savo stotelę, autonomiškai, be žmogaus įsikišimo, vos per minutę pasikeičia bateriją ir vėl gali kilti į orą. Tai bendrovės „IT logika“ sukurta unikali technologija „Dbox“.

„Džiaugiamės, kad per dvi savaites, kuomet vyko bandomasis projektas, realaus pavojaus turtui nebuvo, tačiau technologijos efektyvumą patikrinome mūsų apsaugos darbuotojų pagalba: dronas netruko juos užfiksuoti, net ir jiems slepiantis už statybinės technikos“, – pilotinio projekto rezultatus palankiai vertina V. Makauskas.

„Eurocash1“ vadovas priduria, kad apsauga dronais yra aktuali dideles teritorijas turinčioms įmonėms bei vietovėms, kuriose nėra galimybės įrengti vaizdo stebėjimo sistemos, arba jos įrengimas ekonomiškai nėra racionalus.

„Nesakyčiau, kad dronai visiškai pakeis fizinę apsaugą vykdančius apsaugos darbuotojus ar elektroninę apsaugą stacionariomis kameromis. Ši priemonė papildo visą apsaugos paslaugų paketą ir padidina objekto apsaugos lygį“, – konstatuoja V. Makauskas.

Reklama

Skiriasi nuo paprastų dronų

„Dbox“ dronų sistemą suprojektavusios ir bepiločius orlaivius gaminančios bendrovės „IT logika“ direktoriaus dr. Lino Gelažansko teigimu, naujasis įrenginys, naudotas pilotiniame apsaugos projekte, pakelia dronų automatizacijos lygį iš antro į ketvirtą.

„Pagrindiniai skirtumai tarp antro ir ketvirto lygio yra tai, kad dronas pats išsipakuoja ir susipakuoja į vadinamąjį garažą, iš kurio išskrenda ir į kurį grįžta – to nebereikia daryti operatoriui. Antras dalykas – robotinė ranka dronui pakeičia bateriją, tai reiškia, kad šio darbo taip pat nebereikia daryti operatoriui. Apskritai operatorius nebereikalingas saugomoje teritorijoje – jis gali droną valdyti internetu iš valdymo centro“, – skirtumus vardija jis.

Dr. L. Gelažanskas sako, kad stebėjimui skirtą autonominių dronų technologiją suprojektuoti ir pradėti jų gamybą prireikė kelerių metų, o paruošti vieną tokių dronų darbui pakanka vos vienos dienos.

„Tokie pat „Dbox“ dronai kiek daugiau nei metus zuja ir virš Vilniaus – Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu jie naudojami miesto infrastruktūrai stebėti, jais renkama įvairi informacija, kuri vėliau yra analizuojama. Tačiau šios technologijos dronai iki „Eurocash1“ projekto niekada nebuvo naudoti privačiam objektui stebėti ar apsaugos funkcijai atlikti“, – sako „IT logika“ direktorius.