Paskelbta
2 metai prieš-
Skaitmeninė infrastruktūra, technologijomis paremta aplinka ir kvalifikuotų darbuotojų prieinamumas vaidina lemiamą vaidmenį skatinant verslų skaitmeninimą, tačiau ES mastu tarp šalių pastebima nemažai skirtumų šioje srityje. Lietuva daugelyje skaitmenizacijos sričių vis dar užima žemas pozicijas, rodo Europos Investicinio Banko (EIB) tyrimas.
Covid-19 pandemija, iš esmės pakeitusi požiūrį į darbą bei verslą, taip pat paskatino įmones imtis rimtesnių skaitmeninimo planų. Anot naujausio EIB tyrimo, daugiau nei pusė (53%) ES įmonių 2022 m. ėmėsi veiksmų, kad padidintų savo skaitmenizaciją, pradedant paprasčiausiomis paslaugomis internetu ir baigiant naujų technologijų įdiegimu ar kūrimu.
Dar atsiliekame nuo JAV
Pernai 69 % ES įmonių įdiegė pažangias skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, pažangią robotiką, plačią duomenų analizę (angl. big data) ir dirbtinį intelektą. Palyginimui, JAV tokių priemonių ėmėsi net 71% įmonių.
Nors ES įmonės padarė didelę pažangą, JAV ją vis dar lenkia skaitmeninimo srityje reaguojant į pandemiją. Šioje srityje didžiausias atotrūkis matomas tarp didelių ir mažų verslų. Tik 30 % mažų įmonių Europos Sąjungoje pirmenybę teikia skaitmeninimui, palyginti su 62 % didelių įmonių.
Regionuose, kuriuose vyrauja geresnė skaitmeninė infrastruktūra, skaitmeninių investicijų grąža yra didesnė ir pačių skaitmenizuotų įmonių yra daugiau.
Nepaisant pažangos, ES regionuose išlieka didelių skaitmeninės infrastruktūros skirtumų – net 14 % įmonių ribotą prieigą prie skaitmeninės infrastruktūros laiko pagrindine kliūtimi investicijas pritraukti. Tai – dar viena priežastis, dėl kurios būtina diegti naujus skaitmenizacijos sprendimus.
Tarptautinio bendradarbiavimo svarba
Tyrimas taip pat parodė, kad įmonės, užsiimančios tarptautine prekyba, dažniau perima pažangias skaitmenines technologijas. Skaitmeninės įmonės pasižymi didesniu atsparumu prekybos sutrikimams ir efektyviau juos išsprendžia.
Skaitmenizuotos įmonės taip pat labiau linkusios investuoti į klimato kaitos priemones. ES net 57% tokių įmonių jau investavo į tvarius sprendimus, o neskaitmenizuotų įmonių gretose į žaliuosius sprendimus investavo 43%.
Lietuvos pozicija – prasta
Lietuvos verslai, lyginant su kitomis ES šalimis, patenka tarp mažiausiai besinaudojančių pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis. ES vidurkis siekia 69 %, kai tuo tarpu Lietuvos verslų vidurkis – 56%. Reaguodamos į Covid pandemiją Europoje skaitmenizavosi 53% įmonių, o Lietuvoje vos 38%.
Pažangias skaitmenines technologijas dažniausiai naudoja didieji verslai (apie 70%), mikro įmonių skaitmenizacija nesiekia net 30%. Tyrime nurodoma, kad dar mažiau įmonių skaitmenizaciją taikė kaip vieną iš pandemijos sukeltos krizės sprendimų. Gana ženkliai nuo ES vidurkio atsiliekame ir tvarių sprendimų srityje naudojant skaitmenizaciją. Tiesa, kai kurių skaitmenizacijos priemonių Lietuvos verslai naudoja daugiau už ES vidurkį. Mūsų įmonės aktyviau nei kitos šalys naudoja dronus bei dirbtinį intelektą ir plačią duomenų analizę.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos įmonių diegiamai skaitmenizacijai nusileidžia tik Vengrija su 53%. Prancūzija užima tokią pačią poziciją su 56%, o visų kitų ES šalių skaitmenizacijos rodikliai – aukštesni.
Tai – itin opi ir mažai svarstoma tema Lietuvos verslo sektoriuje, mat skaitmeninės technologijos bei jų diegimas gali sparčiai atitolinti nuo konkurentų, suteikti techninį pranašumą bei sutaupyti įmonėms finansinių sąnaudų. O jeigu ateityje ištiktų panaši krizė, kuri prasidėjo 2020-aisiais, jai būtume pasiruošę geriau.
Justinas Dedela, „European Merchant Bank” pardavimų vadovas, valdybos narys
Sarp Demiray. Triskart daugiau įmonių vadovų šiemet tikisi ekonomikos augimo
Sarp Demiray. Lietuva – „fintech“ vartai į Europą: kaip pasinaudoti šalies ekosistema verslo plėtrai
Lietuvių ekonominiai lūkesčiai: lenkiami kaimynai ir augimo ženklai
„EMBank“ prisijungė prie Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų
Vis geriau finansinę būseną vertinantys vartotojai budina Europos verslą
Kada palankiausias laikas investicijoms ir verslo plėtrai
„EMBank” dalyvaus tarptautinėje žemės ūkio parodoje – sieks parodyti finansavimo ūkininkams svarbą
Sarp Demiray: Lietuvoje matomi teigiami e. komercijos augimo ženklai
„EMBank” ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pratęsė bendradarbiavimą
Vilniuje, šalia Tauro kalno statomame verslo centre „Jasinskio2“, vyksta intensyvūs baigiamieji darbai. Laukiant atidarymo toliau pildosi būsimų nuomininkų sąrašas, kurį...
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė Reklama Senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas...
Lietuvos startuolių ekosistema šią savaitę atsidūrė tarptautinių reitingų dėmesio centre. Vilnius įvardytas kaip 13-as tarp sparčiausiai augančių startuolių ekosistemų pasaulyje...
Finansų konsultantas – vieniems tai nuolat investuoti, kaupti ar draustis siūlantis įkyrus patarėjas, kitiems – vertingas specialistas, padedantis suprasti, planuoti...
Viena didžiausių agroverslo bendrovių Lietuvoje „Linas Agro“ pradeda supirkti šalies ūkininkų užaugintas sojų pupeles. Įmonė bus viena pirmųjų rinkoje, kuri...
Velsiečių korgis pembrukas namuose netyčia surado ir prarijo 32 vitamino D kapsules 4000 TV. Tai – gyvūnui toksiška dozė, sukėlusi...
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojus pareigai teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), dalis smulkiųjų verslų vis dar delsia atsinaujinti kasos...
Didžiųjų miestų pagrindinėse arterijose piko metu net menkiausias susidūrimas gali sukelti grandininį efektą – spūstis kone visame mieste. Nors eismo...
2025 m. birželio 5 d. tarptautinė konferencija „Baltic Privacy and Innovation Summit 2025“ Vilniuje suburs duomenų apsaugos (BDAR) tema besidominčius...
Jei tokios frazės kaip „elektros perdavimo dedamoji“ ar „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ jums skamba kaip užsienio kalba, žinokite, kad esate...